Agungo ugnikalnio, esančio už 75 km nuo Kutos kurorto, apylinkes nuo rugpjūčio krečia gausūs seisminiai virpesiai. Baiminamasi, kad jis gali išsiveržti pirmąkart nuo 1963 metų, o prieš aštuonias dienas aplinkinėse teritorijose paskelbtas aukščiausio lygio pavojus.
Vis dėlto pareigūnai pareiškė, kad evakavosi per daug gyventojų ir kad tik žmonės, gyvenantys arčiau nei už 9 km nuo kraterio turėtų likti laikinose stovyklose arba pas toliau gyvenančius artimuosius ir draugus.
„Nėra jokios priežasties evakuotis žmonėms, gyvenantiems saugioje zonoje. Jiems reikėtų grįžti į savo kaimus, nes jie taps našta“, – sakė Balio gubernatorius I Made Mangku Pastika.
Tik apie 70 tūkst. žmonių gyvena devynių kilometrų spinduliu nuo kraterio – teritorijoje, kurioje galėtų pasireikšti pavojingas Agungo išsiveržimo poveikis. Taigi, daugiau kaip pusė išvykusiųjų gali grįžti į savo namus, sako vyriausybė.
„Evakuotis turėjo tik 27 kaimų gyventojai. Kiti gali keliauti namo. Jie gali vykti namo savarankiškai arba su vyriausybės pagalba“, – sakė Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho.
Agungo aktyvumas išlieka didelis, bet stabilus, sakė Indonezijos vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centras. Šeštadienį nuo vidurnakčio iki 6 val. vietos laiku buvo mažiau kaip 200 seisminių smūgių, šiek tiek mažiau nei trečiadienį ir ketvirtadienį.
1963 metais 3 031 metrų aukščio Agungas išspjovė pelenų pliūpsnį į maždaug 20 kilometrų aukštį ir dar metus buvo aktyvus. Išsiveržusi lava tekėjo 7,5 km, o pelenai pasiekė net Indonezijos sostinę Džakartą, esančią maždaug už tūkstančio kilometrų.
Ši kelių tūkstančių salų šalis patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno ugnies žiedą, pasižymintį dideliu tektoniniu aktyvumu, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
