2003 metų sprendimas siųsti 45 tūkstančius britų karių į Iraką yra prieštaringiausiai vertinamas T.Blairo sprendimas per visą jo vadovavimo vyriausybei dešimtmetį. Dėl šio sprendimo premjerui teko iškęsti didžiulius protestus, susiskaldymą jo vadovaujamoje leiboristų partijoje ir atremti visuomenės kaltinimus jos išdavimu.
Praėjus septyneriems metams po JAV vadovaujamų pajėgų invazijos, kurios metu buvo nuverstas Irako diktatorius Saddamas Husseinas, ir beveik trejiems metams nuo to, kai vadovavimą vyriausybei T.Blairas perdavė į Gordono Browno rankas, Irako klausimas kai kam vis dar kelia pyktį.
Buvusio premjero liudijimo komisijai dieną prie pastatyto, kuriame vyksta tyrimas, maždaug 179 Irake žuvusių britų karių artimieji prisidės prie Irako karo priešininkų demonstracijos, kurios dalyviai reikalaus T.Blairą paskelbti karo nusikaltėliu.
Kai kurie leiboristų partijos lyderiai nerimauja dėl šio tyrimo, o ypač dėl T.Blairo liudijimo komisijai, kad jis nepakenktų partijos populiarumui prieš birželio mėnesį vyksiančius rinkimus. Rinkėjų apklausos rodo, kad leiboristai populiarumu jau dabar nusileidžia opozicijoje esantiems konservatoriams.
„Tai bus lemtinga diena jam, Britanijos visuomenei ir Britanijos moraliniam autoritetui pasaulio akyse“, – sakė T.Blairo biografijos autorius ir politikos apžvalgininkas Anthony Seldonas.
„Tai nepaprasta diena ir tai liečia gerokai daugiau nei jį ar jo vieno reputaciją“, – sakė A.Seldonas.
Daugiausia dėmesio tyrime turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis visuomenei buvo pagrįsta karo veiksmų Irake būtinybė. Turėtų būti sugrįžta prie 2002 metų rugsėjo mėnesio dosjė duomenų, kuriais remdamasis tuometinis premjeras teigė, kad Irakas kaupia masinio naikinimo ginklus ir gali smogti smūgį per 45 minutes. Tačiau tokių ginklų po Irako okupacijos taip ir nebuvo surasta.
Anksčiau sero Johno Chilcoto komisijai liudiję aukšto rango valstybės tarnautojai sakė, kad dar prieš 2003 metų kovo 20 dieną iš žvalgybos buvo gauta informacijos, kad Saddamo Husseino masinio naikinimo ginklai buvo demontuoti.
Komisija dar spręs karo teisėtumo klausimą ir kada T.Blairas davė pažadą JAV prezidentui George'ui W.Bushui paremti JAV karinius veiksmus Irake.
