Skubiai grįžęs jis pamatė degantį daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Prie įėjimo į savo daugiabutį jis šaukė policijai, kad įleistų jį į degantį pastatą. Atbėgęs į savo butą, jis rado žmoną ir jos motiną, nužudytas rusiškos raketos, kuri rėžėsi į apatinius namo aukštus.
Vėliau buvo rastas jo trijų mėnesių dukros Kiros kūnas. Jis savo mažylę pamatė tik sekmadienį, vėl grįžęs į butą.
Trijų vienos šeimos kartų žūtis sukėlė pasipiktinimą ir pasibjaurėjimą Ukrainoje – šalyje, kurią jau užgrūdino du mėnesius trukęs karas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šeštadienio vakarą spaudos konferencijoje kalbėdamas apie kūdikio nužudymą, buvo akivaizdžiai susijaudinęs.
„Kaip ji kėlė grėsmę Rusijai? Atrodo, kad vaikų žudymas yra tiesiog nauja Rusijos Federacijos nacionalinė idėja“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi į ukrainiečius. Išpuolį suplanavusius ir įvykdžiusius asmenis jis pavadino „šunsnukiais“.
Per raketos smūgį taip pat žuvo dar penki žmonės.
J.Glodanas sekmadienį buvo nuniokotame pastate ir ieškojo, ką galėtų išgelbėti iš buto. Nuotraukų albumus, žmonos cukraus pakelių kolekciją, ranka rašytus užrašus. Jis rado gabalais sudaužytą savo kūdikio vežimėlį.
„Jei paliksiu daiktus bute, jie taps šiukšlėmis ir žmonės juos išmes, – sakė jis BBC. – Noriu išsaugoti tai savo prisiminimams.“
Jis ir Valerija buvo pora devynerius metus.
„Ji visur rasdavo džiaugsmo. Odesa buvo jos mėgstamiausias miestas. Ji dirbo ryšių su visuomene srityje ir galėjo bendrauti su daugybe žmonių, juos suprasti. Žavėjausi, kokia gera rašytoja ji buvo“, – sakė jis.
„Ji buvo puiki motina, draugė, turėjo visas geriausias savybes. Man bus neįmanoma surasti ką nors panašaus į Valeriją. Ji buvo tobula. Tokį žmogų galima gauti tik kartą gyvenime, ir tai yra Dievo dovana“, – pasakojo prislėgtas vyras.
Kira gimė sausio pabaigoje, likus vos mėnesiui iki karo pradžios.
Praėjus kelioms savaitėms po to Valerija instagrame buvo paskelbusi, kad po pirmojo vaiko gimimo gyvena „naujoje laimėje“. „Mūsų mergaitei jau mėnuo, – rašė ji. – Tai buvo geriausios 40 savaičių.“
Jurijus parodė BBC žurnalistams Kiros nuotraukas savo telefone, kurias jam atsiuntė žmona.
„Buvome tokie laimingi, kai ji gimė, – sako jis. – Aš buvau gimdymo namuose, kai ji gimė. Dabar man labai sunku suvokti, kad mano dukros ir žmonos nebėra. Visą mano pasaulį vakar sugriovė rusų raketa.“
Jis nori, kad pasaulis sužinotų, kas nutiko jo šeimai:
„Tai, kas vyksta, yra sielvartas mano šeimai, mūsų miestui, Ukrainai, tai sielvartas visai civilizacijai. Tikiuosi, kad mūsų istorija padės sustabdyti šį karą.“
Išeinantiems BBC žurnalistams jis paduoda sauskelnes maišelyje – vieną iš nedaugelio daiktų, kuriuos jam pavyko išsinešti iš suniokoto buto.
„Prašome jas pasiimti, – sako jis mums. – Atiduokite jas labdarai. Dabar man jų nebereikia.“