Kartu įstatyme siūloma numatyti išsamesnius kriterijus, pagal kuriuos asmens duomenys galėtų būti skelbiami ir be jo sutikimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, trečiadienį skelbia TILS.
„Šiuo metu matau aiškią problemą – už asmens duomenų apsaugos uždangos dažnai slepiamasi, kai visuomenė nori sužinoti daugiau apie viešąsias lėšas, viešąjį sektorių arba politikus“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
„Tai demotyvuoja žmones, sumažina skaidrumą ir tik padidina terpę korupcijai. Labai norėčiau aktyvesnio ir konstruktyvesnio Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kitų institucijų vaidmens formuojant gerąją praktiką“, – teigia jis.
Organizacijos teigimu, pasiūlymai grindžiami požiūriu, jog dabartinis asmens duomenų apsaugos reguliavimas Visuomenės informavimo įstatyme nedera su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).
Pasak TILS, atsižvelgiant į BDAR reguliavimą, asmens statusas (viešas ar privatus) nėra absoliutus kriterijus, bet vienas iš kriterijų, į kurių visumą atsižvelgiama sprendžiant, ar asmens duomenys gali būti viešinami be to asmens sutikimo.
Kartu TILS siūlo labiau suderinti įstatyme numatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl asmens duomenų viešinimo, su Strasbūro teismo praktikoje taikomais kriterijais, nurodant, jog asmens duomenys gali būti skelbiami be jo sutikimo „tokia apimtimi, kiek yra būtina demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant į viešojo intereso reikšmę, asmens žinomumą, socialinį statusą ir ryšius, duomenų gavimo ir paskelbimo būdą ir kitas aplinkybes“.
Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų siūlymui keisti Visuomenės informavimo įstatymą detaliau apibrėžiant, kas būtų laikomas viešuoju asmeniu ir kam galiotų mažesnė privataus gyvenimo apsauga.
Išplėsti galiojantį apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.
Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pateikė siūlymą atnaujinti procesą ir peržiūrėti šią bylą.
Dabar Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad viešieji asmenys yra politikai, teisėjai, valstybės ar savivaldybės pareigūnai, partijų, asociacijų vadovai, nuolat dalyvaujantys valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Įstatymas numato, kad be viešojo asmens sutikimo gali būti skelbiama informacija apie jo privatų gyvenimą, jeigu ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes ar savybes.
