Nors, pasak Rusijos vadovo Vladimiro Putino, invazija turėjo baigtis per tris dienas visiška Maskvos pergale, po trejų metų Rusija vis dar nepasiekė savo karinių tikslų ir įsisuko į nesibaigiančias kovas su Ukrainos gynybos pajėgomis. Tačiau ir joms iki šiol nepavyko atgrasyti Rusijos.
Be kita ko, Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui oficialiai pradėjus derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje baigties, apie didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų telkiasi nerimo debesys. Europai gresia likti be Vašingtono paramos, o Ukraina baiminasi jai už akių sudaryto susitarimo su V.Putinu.
Ukrainos karybos ekspertai Viktoras Kevliukas, Oleksandras Kovalenka ir Michailas Samusas pakomentavo situaciją Ukrainoje, o „New Voice“ redakcija subrėžė tris labiausiai tikėtinus scenarijus artimiausiems mėnesiams.
Pirmasis – jei artimiausiomis savaitėmis bus pasirašyta visavertė taika. Antrasis – jei tai bus tik laikinos paliaubos. Trečiasis – jei karas toliau tęsis kaip dabar.
Scenarijus Nr. 1 – greita taika
Greitos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos, net jei bus sudaryta visavertė taika, nereiškia, kad kariniai veiksmai mūšio lauke bus nedelsiant nutraukti. Tikėtina, kad kontaktinė linija sutvirtės kaip naujoji de facto siena, skiriamoji linija tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų, kurios neribotą laiką liks savo pozicijose. Dėl to susidaro sudėtinga padėtis.
„Pagrindinė problema bus taikos palaikymo kontingento, tikriausiai Europos, dislokavimas ir leidimas jį dislokuoti. Tai ne tik skaičiaus ir ginkluotės klausimas (simbolinės pajėgos – lengvieji pėstininkai ar sunkiai ginkluoti mechanizuoti daliniai) – reikės nustatyti jo įgaliojimus ir realias galimybes daryti įtaką padėčiai.
Ar taikdariai galės veiksmingai užkirsti kelią susišaudymams, tirti incidentus ir užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos patekimą į fronto zoną? O gal jų vaidmuo apsiribos tik tylos režimo laikymosi priežiūra, kuri, nesant tinkamos politinės šalių valios, gali pasirodyti visiškai neveiksminga? Atsakymus į šiuos du klausimus derybų proceso šalys turi rasti dar prieš pasirašant taikos susitarimus“, – rašo „New Voice“.
Pažymima, kad, norint dislokuoti taikdarius, reikės sukurti specialias buferines zonas, kurias kontroliuos ir jie, ir abi konflikto šalys. Tam reikės susitarti dėl stebėsenos mechanizmų ir nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus protokolus, kaip reaguoti į pažeidimus.
Taip pat verta numatyti civilių judėjimo per sąlyčio liniją reguliavimo principus, įskaitant pabėgėlių repatriaciją ir išsiskyrusių šeimų susijungimą.
Be to, reikės kruopščiai apsvarstyti teritorijų, esančių netoli fronto linijos, statuso klausimą.
Tačiau ekspertai nemano, kad šį scenarijų dabar verta svarstyti. Juk, kaip pažymėjo karinis ekspertas V.Kevliukas, šiuo metu vyksta Rusijos 8-osios armijos persigrupavimas iš apylinkių prie Pokrovsko į Torecką puolimui prie Konstiantinyvkos.
O toliau Rusijos pajėgos, kaip manoma, pradės veržtis Slovjansko-Kramatorsko link.
„Ar čia yra kas nors panašaus į paliaubas?“, – retoriškai klausė V.Kevliukas.
Tikimybė, kad šis scenarijus išsipildys, redakcijos vertinimu, yra 5 proc.
Scenarijus Nr. 2 – laikinos paliaubos
Laikinas karo veiksmų tarp Rusijos ir Ukrainos nutraukimas, nepriklausomai nuo jo priežasčių – paliaubos, trumpalaikis susitarimas ar kita forma – suteiktų Rusijai pranašumą, nes leistų šaliai agresorei atkurti savo karinį potencialą. Tokią galimybę lemia keli veiksniai.
Pirma, pažymėjo „New Voice“, Rusijos karo pramonė ir toliau veikia nepaisant sankcijų. Nors Vakarų apribojimai smarkiai sulėtino gamybos tempus ir galimybes naudotis pažangiomis technologijomis, Rusijos karo pramonė turi didelius gamybos pajėgumus, orientuotus į platų ginklų asortimentą – nuo šaulių ginklų iki artilerijos sviedinių ir raketų.
Antra, Rusija vis dar turi dideles karinės įrangos atsargas sandėliuose. Tarp jų yra sovietinių laikų modelių ir modernesnių sistemų, kurios nenaudojamos dabartiniuose karo veiksmuose.
Trečia, laikinas karo veiksmų nutraukimas leis Rusijai perskirstyti savo išteklius, daugiausia dėmesio skiriant ginkluotės atkūrimui ir modernizavimui, taip pat papildomų rezervų apmokymui. Tai apima personalo mokymą, dalinių papildymą ir logistikos grandinių stiprinimą.
Kaip paaiškino O.Kovalenka, 2024 m. Rusijos karo pramonė pasiekė maksimalų pagrindinių kovinių tankų atkūrimo potencialą – iki 350 vienetų per mėnesį, ir tai neatsižvelgiant į sugadintos įrangos remontą.
„O jei bus sudarytos paliaubos, Rusijos Federacija galės grąžinti į eksploataciją visus sandėliuose esančius tankus, padidindama jų bendrą skaičių iki 4000-5500. O tai yra pusantro karto daugiau, nei 2022 m. turėjo okupacinė kariuomenė“, – kalbėjo ekspertas.
Be to, Rusijos gynybos pramonė yra pajėgi atkurti 400-500 šarvuotų kovos mašinų per mėnesį. Tai reiškia, kad paliaubos galėtų lemti visišką mechanizuotų dalinių atkūrimą.
„New Voice“ žurnalistai, padedami analitikų, apskaičiavo, kad Rusijai tikrai nekils problemų dėl amunicijos: per sąlyginius laikinųjų paliaubų metus Rusija savo pajėgomis ir padedama Šiaurės Korėjos turės apie 10 mln. įvairaus kalibro sviedinių.
Taip pat per metus Rusijoje gali būti suformuota bendra kariuomenė – apie 50 tūkst. Ir ji gali būti sudaryta vien iš Šiaurės Korėjos piliečių.
Todėl bet kokios laikinos paliaubos, anot „New Voice" apklaustų ekspertų, žais į naudą Rusijai, suteikdamos jai brangaus laiko gerokai sustiprinti savo karinį potencialą. Šio stiprinimo mastas priklausys nuo karo veiksmų pertraukos trukmės ir Maskvos gebėjimo veiksmingai išnaudoti šį laiką.
Tikimybė, kad scenarijus bus įgyvendintas, yra 15 proc.
Scenarijus Nr. 3 – karo tęsimas
Dabartinė padėtis fronte rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos gerokai išsekusios, pirmiausia išteklių požiūriu. Stebėdami dabartinius įvykius, ekspertai pažymi, kad rusų daliniai dabar puolimui naudoja senas transporto priemones, o ne tankus ar šarvuočius. Daroma prielaida, kad jiems trūksta įrangos.
Taip pat atkreipiama dėmesį, kad smarkiai išaugo Rusijos karių nuostoliai. Nuo 2025 m. vasario pradžios Rusijos pajėgos užėmė 48 kv.km Ukrainos teritorijos ir neteko 15 240 žmonių, arba 317 žmonių kiekvienam kvadratiniam kilometrui, skaičiuoja „New Voice“.
Palyginimui, 2024 m. panašus vidutinis rodiklis buvo 129 žmonės vienam kvadratiniam kilometrui.
Pasak ekspertų, Rusijos kariuomenė dar šešis mėnesius turės puolamojo potencialo. Tačiau jau gegužės pabaigoje-birželio pradžioje padėtis gali pradėti keistis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai.
„Apie jokį didelio masto priešo veržimąsi į priekį jau net nekalbėsime. Rusai neturės nei puolamųjų, nei gynybinių pajėgumų. Tik klausimas, ar Ukrainos gynybos pajėgos turės šią galimybę kaip nors ja pasinaudoti? Tai priklausys ne tik nuo mūsų vidinio potencialo, bet ir nuo išorinės paramos“, – sakė O.Kovalenka.
Ukrainiečiai sugebės sulaikyti priešą bent jau iki metų pabaigos, „New Voice“ redakciją patikino vienas iš aukščiausio rango gynybos pajėgų vadovų – su sąlyga, kad Europa padidins savo karinę pagalbą ir galės iš dalies padengti JAV ginkluotės deficitą.
Šiuo metu ES rengia 6 mlrd. eurų paketą, į kurį bus įtraukta 1,5 mln. artilerijos sviedinių ir oro gynybos sistemų. Ir ši suma gali būti padidinta iki 10 mlrd. ar daugiau.
Didelį vaidmenį atliks ir tai, kad Amerikos bendrovės įvykdys karinius užsakymus, kurie buvo atlikti dar prezidento Joe Bideno kadencijos metu.
Tikimybė, kad scenarijus bus įgyvendintas, yra 80 proc.
