A.Sadleris užaugo gretimame rajone ir dabar lanko koledžą bei studijuoja sporto mediciną. Visi trys jie lankė krikščionišką mokyklą – ten ir tapo artimais draugais.
„Mes tikime, kad Dievo valia taip nutiko, – sakė A.Sadlerio tėvas, baptistų pastorius. – Aš tiesiog dėkingas, kad jie buvo ten ir padarė tai, ką reikėjo.“
„Jaunuolis išvyksta į ekskursiją praplėsti savo akiračio ir pasilinksminti su draugais, ir štai grįžta kaip nacionalinis Prancūzijos didvyris“, – džiaugėsi tėvas.
Geriau mirs kažką darantis
Ketvirtasis, apdovanotas už narsą – Prancūzijoje gyvenantis britas Chrisas Normanas, padėjęs sutramdyti užpuoliką. Jis savo kaklaraiščiu surišo įtariamojo rankas.
„Jis turėjo kalašnikovą, jo apkaba buvo pilna... Pagalvojau – gerai, aš vis tiek tuoj mirsiu. Taigi, einu. Geriau mirsiu kažką darydamas“, – pasakojo jis naujienų agentūrai AP.
Darbuotojai užsirakino, keleivius paliko
Lemtingu traukiniu važiavo ir Prancūzas aktorius, jis atskleidė, kad jeigu ne trys amerikiečiai, aukų tikriausiai nebūtų buvę išvengta, nes geležinkelių darbuotojai užsibarikadavo viename vagonų.
Įsiutęs J.H.Anglade'as, kuris keliavo su dviem vaikais, žiniasklaidai tvirtino, kad darbuotojai keleivius paliko visiškai likimo valiai. „Išgirdome, kaip kažkas angliškai šaukia „Jis šaus, jis turi kalašnikovą“. Darbuotojai tada nubėgo ir užsirakino. Mes buvome paskutiniame vagone. Mūsų link ėjo šaulys, atrodė ryžtingai nusiteikęs. Maniau, kad atėjo galas. Maniau, kad jis mus užmuš.
Šaukėmės darbuotojų pagalbos, kad įsileistų mus į užrakintą bagažo vagoną, bet iš jų tesulaukėme tylos. Tai nežmoniška“, – Prancūzijos spaudai pasakojo jis.
„Buvome blogoje vietoje, bet su gerais žmonėmis, – sakė J.-H.Anglade'as. – Mums nepaprastai pasisekė, kad su mumis buvo amerikiečių karių. Atiduodu pagarbą jų herojiškai narsai ir jiems dėkoju. Be jų mes visi būtume negyvi.“
