Visų pirma, reikia nepamiršti, kad naftos kainos krenta dėl to, kad naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) su įtakingiausia savo nare Saudo Arabija priešakyje nusprendė nesumažinti šios žaliavos gavybos tam, kad nebūtų prarasta šių valstybių dalis pasaulinėje naftos rinkoje. Tačiau pinganti energija toli gražu nepakeis netvarkingo pasaulio geopolitinio kraštovaizdžio.
Mitas nr.1. Pinganti nafta apribos V.Putino karines ir politines ambicijas
Reikia pripažinti, kad krentančios naftos kainos iš tiesų padarys nemaža skylę Rusijos biudžete. Tačiau tuo pačiu metu nereikia pamiršti, kad Kremlius turi sukaupęs dešimtis milijardų dolerių Nacionaliniame gerovės fonde, kurio lėšos yra naudojamos norint sušvelninti šoką šalies ekonomikai ir bent laikinai išvengti socialinių išlaidų karpymo.
Kremlius turi sukaupęs dešimtis milijardų dolerių Nacionaliniame gerovės fonde, kurio lėšos yra naudojamos norint sušvelninti šoką šalies ekonomikai ir bent laikinai išvengti socialinių išlaidų karpymo.
Be to, Maskva susitarė dėl naujų rusiškų energijos išteklių pardavimo sutarčių su Kinija ir Turkija. Jos padės Rusijai šiek tiek diversifikuoti ankstesnę savo ekonomikos priklausomybę nuo Europos šalių rinkų.
Maža to, nepanašu, kad Rusijos pradėtas naujasis Šaltasis karas taip pat bus baigtas. Atvirkščiai, Kremlius ir toliau intensyviai kišasi į kaimyninių valstybių reikalus – paliaubos Rytų Ukrainoje iki šiol yra pažeidinėjamos, į ES norinčiai judėti Moldovai priekaištaujama dėl rinkimų, o su separatistiniu Gruzijos Abchazijos regionu pasirašyta užsienio politikos ir saugumo sutartis.
Baltijos šalys taip pat patiria nuolatinius bauginimus iš V.Putino režimo pusės. Rusija nevengia vykdyti karinių mokymų ir siųsti savo lėktuvų netoli šių valstybių oro erdvės, taip norėdama pademonstruoti savo raumenis.
Vakarų šalių įvestos sankcijos, privataus kapitalo bėgimas iš šalies ir naftos kainų kritimas gali sudaryti sąlygas tik dar didesnei Rusijos agresijai ir vidinėms represijoms šalies viduje.
Mitas nr. 2. Iranas nusileis derybose dėl branduolinės programos
Kai kurie ekspertai mano, kad pigi nafta ir tebesitęsiančios sankcijos privers Iraną būti sukalbamesniu prie derybų dėl šalies branduolinės programos stalo. Vis dėlto, iki šiol jokių pokyčių Teherano politikoje nematyti, o derybų dėl šios islamiškosios respublikos programos pabaigos data nukelta pusmečiui į priekį.
Panašiai kaip ir Rusija, Iranas per pastarąjį dešimtmetį nemažą dalį iš prekybos nafta gautų pajamų pervesdavo į Nacionalinį plėtros fondą.
Panašiai kaip ir Rusija, Iranas per pastarąjį dešimtmetį nemažą dalį iš prekybos nafta gautų pajamų pervesdavo į Nacionalinį plėtros fondą. Jame sukaupti pinigai galės būti panaudoti bandant atgaivinti šalies ekonomiką jai nepalankiu metu.
Mitas nr. 3. Nafta bus pigi ilgą laiką
Kai kurie analitikai tiki, kad dienos, kuomet už naftos barelį buvo prašoma apie 100 JAV dolerių, jau liko praeityje ir daugiau nebegrįš. Tokį mąstymą skatina lėtėjanti pasaulio ekonomika, mažėjantis vartojimas ir naujų energijos išteklių atsiradimas rinkoje.
Tačiau reikia nepamiršti, kad naftos kainas lemia ne tik paklausa, bet ir politiniai įvykiai. Jeigu Artimuosiuose Rytuose įsipliekstų naujas karas, neabejotina, kad naftos kainos vėl staigiai galėtų pašokti į rekordines aukštumas.
Maža to, jeigu kai kurios šalys, pavyzdžiui Kanada, dėl spaudimo ar kitų kliūčių neįgyvendins užsibrėžtų energetikos projektų ir į rinką netieks suplanuoto naftos kiekio, tai taip pat stipriai prisidėtų prie naujos „juodojo aukso“ brangimo bangos.
