Minios premjeru pasipiktinusių žmonių užplūdo Jerevano gatves, mosuodami Armėnijos nacionalinėmis vėliavomis ir skanduodami antivyriausybinius šūkius, likus kelioms valandoms iki numatyto susitikimo su šalies prezidentu.
Buvęs ministras pirmininkas Vazgenas Manukianas, opozicijos siūlomas vietoje N.Pašiniano, paragino visus armėnus prisijungti prie protesto.
„Žmonės turi išeiti į gatves ir pareikšti savo valią, kad mes išvengtume kraujo praliejimo ir neramumų“, – sakė jis mitinge.
„Arba mes jų atsikratysime, arba prarasime Armėniją“, – sakė V.Manukianas, kalbėdamas apie N.Pašinianą ir parlamentą kontroliuojančius jo sąjungininkus.
Nauja politinė krizė šioje nedidelėje Pietų Kaukazo valstybėje kilo ketvirtadienį, N.Pašinianui nepaklusus raginimams atsistatydinti, apkaltinus kariškius perversmo rengimu ir subūrus maždaug 20 tūkst. savo rėmėjų sostinėje.
Tuo metu opozicija surinko maždaug 10 tūkst. savo šalininkų. Prie parlamento pastato jie įrengė barikadas, statė palapines, šildytuvus ir žadėjo protestuoti ištisą parą.
Penktadienį krizė tęsėsi, N.Pašiniano kritikams praleidus naktį prie parlamento pastato ir vėliau blokavus gatves prie parlamento, ruošiantis penktadienio mitingui.
Demonstrantai žygiavo prie prezidentūros, o paskui prie ministro pirmininko rezidencijos, artėjant 15 val. 40 min. vietos (13 val. 40 min. Lietuvos) laiku planuotam susitikimui su prezidentu Armenu Sargsianu.
Karas su Azerbaidžanu
Opozicinės partijos „Dašnakcutiun“ lyderis Gegamas Manukianas žurnalistams sakė, kad opozicinės partijos su N.Pašanianu kalbėsis tik apie „jo atsistatydinimą“.
N.Pašinianas sako esąs pasirengęs pradėti derybas su opozicija įtampai sumažinti, tačiau pagrasino suimti oponentus, jeigu jie pažeis įstatymus.
Prancūzija penktadienį paragino surengti derybas, grindžiamas prezidento A.Sargsiano ir paties N.Pašiniano legitimumu. Nors prezidento įgaliojimai yra simboliniai, tačiau jis pažadėjo taikiai išspręsti šią krizę.
-
Maskva: padėtis Armėnijoje – jos vidaus reikalas
-
Armėnijos premjeras Jerevane kreipėsi į 20 tūkst. savo šalininkų, prezidentas ragina išlaikyti blaivų protą
-
Armėnijos opozicija ragina prezidentą nepasirašyti dekreto dėl O.Gaspariano atleidimo
-
ES ragina Armėnijos kariuomenę nesikišti į šalies politinius reikalus
-
G.Nausėda apie padėtį Armėnijoje: krizę turi spręsti civilinė valdžia, ne kariškiai
„Prancūzija norėtų, kad šalyje prasidėtų dialogas“, – pareiškė prancūzų diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas po susitikimo su savo ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba.
„Turi būti įmanoma išsaugoti Armėnijos demokratijos elementus“, – pridūrė jis.
N.Pašinianas yra griežtai kritikuojamas nuo tada, kai tarpininkaujant Rusijai pasirašė taikos susitarimą, užbaigusį konfliktą Kalnų Karabache, separatistiniame armėnų regione, atsiskyrusiame nuo Azerbaidžano per 10-ojo dešimtmečio karą.
Dešimtmečius rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, pareikalavusiems maždaug 6 tūkst. gyvybių. Šešias savaites trukusios nuožmios kautynės baigėsi skaudžiu Armėnijos pralaimėjimu, Jerevanui sutikus pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu, sudarytą tarpininkaujant Maskvai.
Pagal jį kelių regiono rajonų kontrolė atiteko Azerbaidžanui. Susitarimas taip pat numatė Rusijos taikdarių dislokavimą rajone.
Daugelis armėnų šį susitarimą laiko žeminančiu jų nacionalinį orumą, tačiau N.Pašinianas tvirtina, kad neturėjo kitos išeities, nes šalies pajėgoms grėsė dar didesni nuostoliai.
„Nikolo laikas baigėsi, – naujienų agentūrai AFP sakė į penktadienio demonstraciją atėjęs 68 metų pensininkas Grigoras Airapetjanas.
„Žuvo tiek daug jaunuolių, mes patyrėme pralaimėjimą kare ir šalies suverenitetas buvo susilpnintas“, – kalbėjo jis.
Armėnijos kariškiai daug mėnesių palaikė N.Pašinianą, tačiau ketvirtadienį kariuomenės generalinio štabo vadas prisijungė prie reikalaujančiųjų premjero atsistatydinimo. Jo pareiškime sakoma, kad premjeras ir jo kabinetas „nesugebėjo priimti kompetentingų sprendimų“.
