Antradienį 27 vyrai ir trys paaugliai antradienį bus palaidoti didžiulėse ir vis besiplečiančiose memorialinėse kapinėse.
Šiuo metu čia perlaidota daugiau kaip 6 600 prieš dvidešimt aštuonerius metus vykusių žudynių aukų.
-
NATO siekia sušvelninti karo poveikį Bosnijai, Sakartvelui ir Moldovai
-
ES lyderiai suteikė Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą
-
A.Blinkenas Bosnijos serbų separatistų lyderio politiką palygino su V.Putino
-
Bosnijoje per šaudymą mokykloje sužeistas mokytojas, įtariamasis sulaikytas
-
Bosnijos pasiuntinys atšaukė taikos susitarimui prieštaraujančius serbų įstatymus
Aukų šeimų nariai gali palaidoti tik dalį savo artimųjų palaikų, kadangi palaikai paprastai randami išbarstyti keliose skirtingose masinėse kapavietėse, kartais nutolusiose viena nuo kitos per kelis kilometrus.
Mirsda Merdžič, kuri antradienį laidoja savo tėvą, sakė: „Buvo ištraukti tik keli jo kaulai, nes jis buvo rastas [masinėje kapavietėje] netoli Drinos upės.“
Selma Ramič prieš kelerius metus perlaidojo kelis savo tėvo kaulus ir kasmet grįžta į šį miestelį pagerbti kitų žuvusiųjų.
„Iš tėvo man liko tik viena nuotrauka“, – sakė S.Ramič.
Srebrenicos genocidas žymi 1992–1995 metų Bosnijos karo kulminaciją.
Karas kilo po to, kai subyrėjus Jugoslavijai įsiplieskė nacionalistinės aistros ir teritorinės ambicijos, supriešinusios Bosnijos serbus su kitomis dviem pagrindinėmis šalies etninėmis grupėmis – kroatais ir bosniais.
1995 metų liepą Bosnijos serbai užėmė Jungtinių Tautų saugotą Srebrenicą. Jie atskyrė mažiausiai 8 000 bosnių musulmonų vyrų ir berniukų nuo jų žmonų, motinų ir seserų, persekiojo juos aplinkiniuose miškuose ir galiausiai išžudė.
Tuomet nusikaltėliai aukų kūnus suvertė į paskubomis įrengtas masines kapavietes. Vėliau jos buldozeriais buvo iškastos, o palaikai, siekiant paslėpti karo nusikaltimų įrodymus, buvo išblaškyti po kitas laidojimo vietas.
Nuo tų įvykių praėjo daugiau nei ketvirtis amžiaus. Radovanas Karadžičius, karo metų Serbų Respublikos prezidentas, ir jo pajėgų vadas Ratko Mladičius specialiame tribunole Hagoje buvo nuteisti dėl genocido, bet daugelio serbų akyse tebėra „didvyriai“; jų atvaizdai vis dar puošia daugybę sienų.
Tarptautiniai ir nacionaliniai teismai šias žudynes pripažino genocidu. Vis dėlto Bosnijos ir kaimyninės Serbijos serbų lyderiai ir toliau atsisako pripažinti patį jo faktą, nors yra nenuginčijamų įrodymų apie tai, kas įvyko.
