Protestuotojai, tarp kurių buvo daug jaunimo, mitingavo Ulan Batoro centrinėje Suchbatoro aikštėje esant minus 21 laipsnio pagal Celsijų temperatūrai, reikalaudami įvykdyti „teisingumą“ korumpuotiems pareigūnams ir ragindami paleisti šalies parlamentą.
Du gyvulių ganytojai iš provincijos AFP pasakojo į sostinę atvykę vien tam, kad prisijungtų prie demonstracijų.
Policija paragino protestuotojus išsiskirstyti iki 21 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, nuotaikoms tapo įtemptoms ir kilus susistumdymams su demonstrantais.
Mitingo dalyviai yra nusivylę sunkia šalies ekonomikos padėtimi – po Rusijos invazijos į Ukrainą infliacija Mongolijoje išaugo iki 15,2 procento.
Tačiau visuomenės pasipiktinimą taip pat pakurstė informatorių teiginiai, kad su šia pramone susijusių įstatymų leidėjų vadinamoji „anglies frakcija“ pasipildė savo kišenes milijardais dolerių už šią žaliavą.
Lapkričio viduryje Mongolijos valdžios institucija, atsakinga už kovą su korupcija, paskelbė, kad daugiau kaip 30 pareigūnų, įskaitant valstybinės anglies kasybos bendrovės „Erdenes Tavan Tolgoi“ generalinį direktorių, atžvilgiu atliekami tyrimai dėl lėšų pasisavinimo.
Įmonė kontroliuoja „Erdenes Tavan Tolgoi“ telkinius, kuriuose yra 7,5 mlrd. tonų koksinių akmens anglių ir kurie yra viena pagrindinių Mongolijos valstybės biudžeto pajamų dalių. Bendrovė kaltinimų nekomentavo.
Teigiama, kad tam tikri parlamentarai pasinaudojo savo teisėmis į jiems priklausančias anglių kasyklas bei transporto bendroves, gabenančias iškastinį kurą per sieną su Kinija, siekdami neteisėto pelno.
„Nuo 2013 metų 6,4 mln. tonų akmens anglių buvo neregistruota Mongolijos muitinės pareigūnų, bet registruota Kinijos muitinės“, – parlamente surengtoje spaudos konferencijoje lapkritį sakė parlamento narys Doržhandas Togmidas.
Informatoriai taip pat teigė, kad korumpuoti muitinės pareigūnai neregistruodavo anglimi pakrautų sunkvežimių, šiems kertant sieną pakeliui į Kiniją, kaip gabenančių importuojamas prekes. Vietoje to, jiems būdavo suteikiamas įprastų keleivinių transporto priemonių statusas.
Mongolija 86 proc. savo eksporto, iš kurio daugiau nei pusę sudaro akmens anglis, siunčia į Kiniją. Šalis modernizuoja savo infrastruktūrą, tikėdamasi pietuose esančiai kaimynei parduoti dar daugiau žaliavų.
JAV ambasada Ulan Batore pranešė, kad sekmadienį sostinėje taip pat susirinko keli šimtai protestuotojų.
Jie bandė žygiuoti į oficialią prezidento ir premjero rezidenciją „Ikh Tenger“, „kur juos sustabdė policijos užtvara“, priduriama pranešime.
Tarp Kinijos ir Rusijos įsiterpusi šalis, neturinti išėjimo į jūrą, susiduria su politiniu nestabilumu nuo tada, kai tapo demokratine valstybe. Pirmoji jos konstitucija buvo priimta 1992 metais, pasibaigus dešimtmečius trukusiam komunistų valdymui.
Dabartinis prezidentas Uchnaagijnas Churelsuchas praėjusiais metais buvo priverstas atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų po to, kai įsižiebė visuomenės pasipiktinimas dėl netinkamo elgesio su COVID-19 paciente ir jos naujagimiu.
Vos po kelių mėnesių surinkęs beveik 70 proc. balsų jis tapo valstybės vadovu.
