Šis įstatymas smerkiamas kaip represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritiką ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogas.
Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip veikiančios pagal „užsienio valstybės interesus“.
Pasiūlymas sulaukė griežto Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas, pasipriešinimo. Anot jų, ši priemonė gali užgniaužti saviraiškos laisvę šioje Kaukazo šalyje prie Juodosios jūros.
Briuselio teigimu, jis nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu tapti Europos Sąjungos nariu, kuris yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia daugiau kaip 80 proc. gyventojų.
Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą prieš dvi savaites, tačiau po kelių dienų prezidentė Salomė Zurabišvili jį vetavo.
Galiausiai antradienį parlamentas 84 balsais atmetė prezidentės veto „užsienio įtakos“ įstatymui.
Dauguma parlamentarų iš opozicijos prieš balsavimą išėjo iš 150 vietų salės.
ES pareiškė, kad labai apgailestauja dėl Sakartvelo parlamento priimto įstatymo.
Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „ES ir jos valstybės narės svarsto visas galimybes, kaip reaguoti į šiuos įvykius“.
„Pikti ir nusivylę“
Tūkstančiai demonstrantų, mojuojančių Sakartvelo ir ES vėliavomis, antradienio vakarą susirinko prie parlamento, minia dar labiau išsiplėtė, kai parlamentarai nubalsavo už įstatymo priėmimą.
Mitingo metu skambėjo Sakartvelo himnas ir ES „Odė džiaugsmui“.
S.Zurabišvili į minią kreipėsi vaizdo ryšiu.
„Šiandien pykstate, ar ne? Pykite, bet taip pat imkimės darbo. Dabar pirmiausia turime pasirengti tikram referendumui“, – sakė ji, turėdama omenyje spalį vyksiančius rinkimus.
„Ar norime europinės ateities, ar Rusijos vergovės? 84 žmonės negali to nuspręsti, bet mes galime – mes, visi kartu“, – ragino ji.
Valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ atgaivinus planus, analogiškus teisės aktui, kurio ji atsisakė praėjusiais metais, kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas.
Nuo tada Sakartvelą jau septynias savaites krečia precedento neturinčių kasdienių mitingų banga.
„Jaučiuosi tokia pikta, tokia nusivylusi. Dabar svarbiausia neprarasti vilties“, – praėjus kelioms minutėms po balsavimo naujienų agentūrai AFP prie parlamento sakė 23 metų protestuotoja Lizi Kenčošvili ir pažadėjo tęsti protestus.
Opozicinio Vieningojo nacionalinio judėjimo narė Chatija Dekanoidzė AFP sakė, kad tokio rezultato buvo galima tikėtis.
„Kalbama ne apie įstatymą, o apie geopolitinį pasirinkimą Rusijos naudai. Dabar laukiame sankcijų iš Jungtinių Valstijų, taip pat iš Europos Sąjungos“, – teigė ji.
Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad mintis skelbti sankcijas nesanti rimta.
„Niekas negali nubausti Sakartvelo žmonių ir niekas negali nubausti Sakartvelo žmonių išrinktos valdžios“, – po balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė jis.
Jo partija „Sakartvelo svajonė“ aiškina, kad įstatymu siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą ir tvirtina, kad Vakarų šalių finansuojamos grupės kenkia šalies suverenitetui.
Tačiau teisių gynimo grupės ir Vakarų šalių vyriausybės įspėja, kad įstatymas dar labiau pakurstys įtampą smarkiai poliarizuotoje Kaukazo šalyje prieš spalį vyksiančius parlamento rinkimus, kurie laikomi svarbiausiu demokratijos išbandymu.