Per vadinamąjį Šventikų palaiminimą žydai iš Kohenų šventikų kastos palaimina minią; šis ritualas žinomas nuo biblinių laikų.
Šimtai kohenų, apsigaubusių tradiciniais baltais maldos šalikais, stovėdami nugara į sieną ir iškėlę rankas laimina minias, kartodami žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos.
Palaiminimą gali teikti tik tie žydai vyrai, kurie laikomi tiesioginiais Aarono, Mozės brolio, palikuoniais pagal tėvo liniją.
Daugelis susirinkusiųjų Šventikų palaiminimą mėgino įamžinti darydami nuotraukas ar filmuodami savo išmaniaisiais telefonais.
Vakarų sienos paveldo fondo administracijos duomenimis, į palaiminimo ceremoniją, kuri ketvirtadienio rytą buvo surengta du kartus, priešais sieną esančioje aikštėje susirinko maždaug 80 tūkst. žmonių, vyrai ir moterys stovėjo atskirai, o netilpę į aikštę ritualą stebėjo iš gretimų gatvių.
Dauguma čia atėjusiųjų buvo žydai ortodoksai, išsiskiriantys savo tamsiais kostiumais ir skrybėlėmis, tačiau buvo ir kitų Izraelio visuomenės dalių atstovų, taip pat atsitiktinai į minią įsimaišiusių suglumusių turistų iš Azijos.
Šis palaiminimas kartojamas kasdien per rytinę maldą visose žydų kongregacijose, tačiau per Paschą prie Vakarų (Raudų) sienos atvykę žydai gauna garsųjį šventikų palaiminimą.
Šis palaiminimas kartojamas kasdien per rytinę maldą visose žydų kongregacijose, tačiau per Paschą prie Vakarų (Raudų) sienos atvykę žydai gauna garsųjį šventikų palaiminimą.
Nedidelės iš Etiopijos kilusių žydų bendruomenės nariams buvimas prie šios sienos per Paschą turi ypatingą reikšmę. Dauguma jų imigravo į Izraelį dviem bangomis: 1984 ir 1991 metais.
Pamaldose dalyvavo dauguma vyresniųjų žydų. Moterys savo spalvingas sukneles buvo prisidengusios baltomis skraistėmis, o vyrai šventės proga demonstravo savo geriausius kostiumus.
„Tokia buvo jų svajonė nuo neatmenamų laikų“, – sakė 42 metų Avi, priklausantis Etiopijos žydų bendruomenės vyresniesiems.
„Jie atvyko į Izraelį ir ateina čia kaskart, progai pasitaikius“, – kalbėjo Avi, atvažiavęs iš šiaurinio Afulos miesto šventikų palaiminimui.
Vakarų siena yra Antrosios Jeruzalės šventyklos, kurią sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais, atraminės sienos liekana netoli Al Aksos mečetės komplekso Rytų Jeruzalėje.
Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta.
Musulmonams Al Aksos kompleksas yra trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Žydams leidžiama lankytis mečetės komplekse, tačiau draudžiama jame melstis, kad nebūtų provokuojama įtampa. Jie meldžiasi prie Vakarų sienos – paskutinių antrosios šventyklos liekanų.
Dėl politinių ir religinių interesų, susijusių su šia vieta, buvo kilę daug susirėmimų tarp žydų ir musulmonų.
Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje. Palestiniečiai baiminasi, kad žydai gali perimti jo kontrolę. Visą senamiestį Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau jį aneksavo, nors tarptautinė bendruomenė niekada to nepripažino.
