Šventikų palaiminimas yra dalis savaitę trunkančio Sukoto, kuris senovėje buvo skirtas piligriminėms kelionėms į šventąsias vietas.
Per šią ceremoniją tūkstančiai žydų iš Kohenų šventikų kastos palaimina minią. Ritualas, kurio metu šventikai kartoja žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos, yra atliekamas dukart per metus – per Sukotą ir Paschą.
Šventikų iškeltos rankos primena vadinamą „Vulkano pasveikinimą“ iš televizijos serialo „Star Trek“, kurį aktorius Leonardas Nimoy veikiausiai pasiskolino iš žydų.
Remiantis šią šventą vietą prižiūrinčiu Vakarų sienos paveldo fondu, trečiadienio rytą vykusioje ceremonijoje dalyvavo maždaug 100 tūkst. žmonių.
Tarp jų buvo JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas, kuris pats yra žydas ir priklauso garsiajai šventikų kastai.
„Man tai yra galimybė palaiminti Izraelio žmones“, – sakė jis žurnalistams prieš ceremoniją.
Pasinaudodamas proga D.Friedmanas pagyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už jo „puikią“ kalbą, pasakytą antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Aš maniau, kad jis pristatė labai aiškią viziją, – kalbėjo jis. – Tai visiškai atitinka tai, ką jis kalba nuo prezidentavimo pradžios, kaip jis įsivaizduoja Jungtinių Valstijų ryšius su likusiu pasauliu.“
Nors palaiminimas kartojamas kasdien per rytinę maldą visose žydų kongregacijose, tačiau nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios per Sukotą ir Paschą prie Vakarų sienos rengiamas masinis šventikų palaiminimas.
Vakarų siena yra Antrosios Jeruzalės šventyklos, kurią sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais, atraminės sienos liekana netoli Al Aksos mečetės komplekso Rytų Jeruzalėje.
Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta.
Musulmonams Al Aksos kompleksas yra trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Žydams leidžiama lankytis mečetės komplekse, tačiau draudžiama jame melstis, kad nebūtų provokuojama įtampa. Jie meldžiasi prie Vakarų sienos.
Dėl politinių ir religinių interesų, susijusių su šia vieta, buvo kilę daug susirėmimų tarp žydų ir musulmonų.
Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje; palestiniečiai baiminasi, kad žydai gali perimti jo kontrolę. Visą Rytų Jeruzalę Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau ją aneksavo, bet tarptautinė bendruomenė šio žingsnio niekada nepripažino.
