Tūkstančius gyvybių išgelbėjusi netikra epidemija: kaip lenkų gydytojai apgavo nacius

Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotos Lenkijos mieste du gydytojai paskelbė apie šiltinės protrūkį, dėl kurio buvo įvestas karantinas, užkirtęs kelią deportacijoms ir areštams. Vis dėlto tikroji šiltinės grėsmė nebuvo didelė: gydytojai atrado būdą, kaip manipuliuoti kraujo tyrimais, portale culture.pl rašo žurnalistė Juliette Bretan.
Traukinys Rusijoje, paverstas laikina šiltinės pacientų ligonine
Traukinys Rusijoje, paverstas laikina šiltinės pacientų ligonine / „Scanpix“ nuotr.

Antrojo pasaulinio karo metais jaunas gydytojas Eugeniuszas Lazowskis įsidarbino privačioje klinikoje Rozvaduvo mieste.

Netrukus E.Lazowskis pradėjo bendradarbiauti su pogrindyje veikusiu Lenkijos pasipriešinimo judėjimu – ėmė gydyti jo narius ir jų šeimas, surengė jiems pirmosios pagalbos kursą.

E.Lazowskis taip pat teikė pagalbą greta gyvenantiems žydams – juos pasiekdavo per skylę tvoroje. Tuo metu lenkų gydytojams buvo draudžiama gydyti žydus, rašo culture.pl.

Netikri pacientai

Remiantis E.Lazowskio memuarais „Prywatna Wojna“ (liet. „Privatus karas“), šiltinė buvo laikoma grėsme šalį okupavusiems vokiečiams.

Esą tuo metu gyvenimo sąlygos buvo gerokai pablogėjusios: sparčiai plito infekcinės ligos, o šiltinė buvo viena jų. Situaciją dar blogino tai, kad žmonės judėjo didelėmis grupėmis: keldavosi iš vienos vietos į kitą ieškodami darbo ir maisto.

Galiausiai užkrečiama ir dažnai mirtina šiltinė pasiekė Rozvaduvą, kur dirbo ir gyveno E.Lazowskis.

Jo kolega gydytojas Stanislawas Matulewiczius surado būdą, kaip atlikti šiltinės testą, patvirtinantį ligą per kelias valandas, o ne dienas. Taip užsikrėtę pacientai galėdavo būti paslėpti nuo vokiečių kiek įmanoma greičiau. Tai buvo itin svarbu žydams, kurie, patvirtinus šiltinės diagnozę, iškart būdavo nušaunami, rašo culture.pl.

Wikipedia.org nuotr./Eugeniuszas Sławomiras Łazowskis
Wikipedia.org nuotr./Eugeniuszas Sławomiras Łazowskis

E.Lazowskis netrukus išsiaiškino, kad S.Matulewiczius eksperimentuodamas atrado, jog sušvirkštus negyvų šiltinės bakterijų suspensiją, žmogus šia sunkia liga nesuserga, tačiau jo kraujo tyrimas atliekant Weil-Felix testą rodo užsikrėtimą.

„Bandomuoju triušiu“ tapo 35 metų lenkas darbininkas, kuris anksčiau buvo išsiųstas į Vokietiją. Gavęs leidimą grįžti 14-ai dienų, jis norėjo ilgiau pabūti su šeima, todėl atėjo pas S.Matulewiczių paprašyti pagalbos.

S.Matulewiczius, informavęs pacientą apie galimus pavojus sveikatai, suleido jam suspensiją. Gydytojas taip pat išmokė simuliuoti simptomus – labai stiprius galvos skausmus, silpnumą. „Pacientui“ neleista apie tai prasitarti net šeimos nariams.

Po šešių dienų „paciento“ kraujo testo rezultatas buvo teigiamas. gydytojas paėmė dar vieną mėginį ir išsiuntė į oficialią laboratoriją. Iš jos telegrafu gautame atsakyme buvo rašoma, kad Weil-Felix testo rezultatas – teigiamas.

Gyvybes gelbėjęs karantinas

Eksperimento sėkmė įtikino E.Lazowskį, kad galima veikti didesniu mastu. Jis rašė, kad sukūrus netikrą epidemiją, Rozvaduve galima sustabdyti deportaciją ir areštus.

Buvo labai svarbu užtikrinti, kad netikra epidemija plistų tokiu pat greičiu, kaip ir plistų tikra, todėl gydytojai laikėsi vokiečių protokolo dėl naujų atvejų registravimo. 1942–1943 metais jie suplanavo sporadinius protrūkius aplink Rozvaduvą esančiuose kaimuose, kuriuose vokiečiai lankėsi retai, rašo culture.pl.

Apsaugodami žmones nuo deportacijos, jie galėjo sukurti įvaizdį esantys budrūs vietos gydytojai.

Gydytojai susidurdavo ir su tikrais šiltinės atvejais – puikiai žinojo, kad patys lengvai gali užsikrėsti. Dėl to nerimavo E.Lazowskio žmona Murka, kuriai jis negalėjo pasakyti, „kad epidemija ne tokia bloga, kaip atrodo“.

„Epidemijai“ pradėjus plisti, vokiečiai suprato, kokia grėsmė gali kilti jų sveikatai, todėl nusprendė reaguoti greitai. Ant sergančiųjų namų buvo iškelti įspėjamieji ženklai, kai kuriose vietovėse įvestas karantinas.

Karantinas reiškė, kad niekas negali išvykti iš Rozvaduvo, buvo duotas įsakymas sustabdyti darbininkų deportaciją. Skaičiuojama, kad tai galėjo išsaugoti apie 8 tūkst. gyvybių.

Vida Press nuotr./Nacių kariai Antrojo pasaulinio karo metu
Vida Press nuotr./Nacių kariai Antrojo pasaulinio karo metu

Deja, planas buvo sugalvotas pernelyg vėlai, kad apsaugotų vietos žydus, kurių dauguma buvo nužudyti arba deportuoti 1942 metų liepą. Kadangi šiltine užsikrėtę žydai būdavo nedelsiant nušaunami, E.Lazowskis nedrįso rizikuoti suleisdamas jiems infekciją. Tačiau istorikai mano, kad dėl apgavystės šiame mieste ir apylinkėse žydai patyrė mažiau represijų, rašo culture.pl.

Kai vokiečiams kilo įtarimas, jie į Rozvaduvą atsiuntė specialią medikų komandą. Ją pasitikęs gėrimais ir maistu, E.Lazowskis gydytojus įspėjo apie pavojų „užsikrėsti“, todėl atvykėliai atliko atsainią sveikatos patikrą ir paėmė daug vietos gyventojų kraujo pavyzdžių. Vokiečių laboratorijoje buvo patvirtinta daug šiltinės atvejų.

Tuomet E.Lazowskis nusprendė, kad atėjo metas pradėti mažinti „epidemiją“.

1958 metais E.Lazowskis emigravo į JAV, tapo pediatrijos profesoriumi Ilinojaus medicinos universitete. Jo kolega S.Matulewiczius tapo radiologijos profesoriumi Zaire, kuris dabar vadinasi Kongo Demokratine Respublika.

Izraelio valstybė Lenkijos Schindleriu pavadintam E.S.Łazowskiui suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Daktaras E.S.Łazowskis mirė 2006-aisiais, sulaukęs 93-ejų metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis