Mokyklos, kurias turėjo atidaryti pirmadienį, liko uždarytos dėl streiko, kurį mokytojai organizavo protestuodami prieš Vyriausybę, suformuotą, kai buvo nuverstas 23 metus šaliai vadovavęs prezidentas Zine'as el Abidine'as Ben Ali.
Visuotinė Tuniso darbininkų sąjunga (UGTT) atsisakė pripažinti naująją Vyriausybę, nes joje liko kai kurie svarbūs ankstesnio režimo veikėjai, tarp jų premjeras Mohammedas Ghannouchi.
Daugelis tunisiečių taip pat nepatenkinti šia padėtimi ir kasdien protestuodavo nuo praeito pirmadienio, kai buvo paskelbta naujosios Vyriausybės sudėtis. Protestuotojai taip pat reikalauja paleisti įtakingą partiją RCD, kuriai vadovavo Zine'as el Abidine'as Ben Ali ir kuri dešimtmečius buvo pagrindinė politinė jėga Tunise.
Nuo 1999 metų premjero postą užimantis M.Ghannouchi atsisakė atsistatydinti ir pareiškė pasitrauksiantis iš politikos tik po pirmųjų demokratinių rinkimų šioje Šiaurės Afrikos šalyje, tapusioje nepriklausoma nuo Prancūzijos 1956 metais.
Premjeras sakė, kad rinkimai gali būti surengti per ateinančius šešis mėnesius, tačiau tikslios datos nepaskelbė.
Tuo tarpu Vyriausybė paskelbė precedento neturinčias demokratines reformas: pažadėjo suteikti visišką žiniasklaidos laisvę, paleisti politinius kalinius ir įteisinti partijas, kurias buvo uždraudęs ankstesnio prezidento režimas.
Pirmasis per kelis pastaruosius dešimtmečius visuotinis sukilimas arabų pasaulyje paskatino bruzdėjimus visame regione. Vieno Tunise susideginusio jaunuolio protestas išprovokavo panašių incidentų bangą Alžyre, Egipte, Mauritanijoje ir Maroke.
