Iki parlamento rinkimų Turkijoje liko mažiau nei keturios savaitės. Panašu, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ima panikuoti – arba net dar blogiau, „The Daily Beast“ rašo Thomas Seibertas.
Viena mėgstamiausių jo politinių oponentų ir paprastų žmonių tema – R.T.Erdoganui jau galutinai pasimaišė ir jis prarado sveiką protą dėl apetito valdžiai.
Nuo tada, kai jis praėjusiais metais įsikraustė į prabangius 1 100 kambarių rūmus Ankaroje, šalies vadovas kaltinamas nepasotinamu didybės troškimu. Kurdų politikas Abdullah Zeydanas sako, kad R.T.Erdoganas mano esantis sultonas. Parlamento pirmininko pavaduotojas Meralas Akseneris tikina, kad šalies premjeras Ahmetas Davutoglu už uždarų durų sakė, jog R.T.Erdoganas išsikraustė iš proto.
„Žinoma, kad kyla panika“, – teigia šalyje gerbiamas žurnalistas Yavuzas Baydaras.
Mažų mažiausiai yra kilęs susierzinimas dėl prezidento šalies, turinčios milžinišką strateginę svarbą, turi antrą pagal dydį kariuomenę NATO, sienas su Iranu, Iraku ir Sirija – arba „Islamo valstybe“.
Per 12 metų valdžioje (iš pradžių – kaip premjeras, o nuo praėjusių metų – kaip prezidentas) R.T.Erdoganas prižiūrėjo iki tol nematytą ekonominį stabilumą ir augimą Turkijoje, apkarpė kariuomenės galias ir pradėjo dialogą su kurdų politikais ir net kurdų sukilėliais.
Populiarumas slūgsta
Tačiau apklausos rodo, kad 61-erių politikas nesurinks daugumos, kurios jam reikia norint pakeisti Konstituciją ir sau kaip prezidentui suteikti neribotas galias.
Pastaruoju metu ekonomika auga vangiai, auga nedarbas, nerimsta politinė opozicija – visa tai kelia problemų valdančiajai R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partijai (AKP). Kai kurių apklausų duomenimis, partija net gali prarasti daugumą parlamente.
Nors R.T.Erdoganas oficialiai turėjo pasitraukti iš partijos lyderio pareigūnų, faktiškai jis tebeliko jos vadovu. Šalies Konstitucijoje nurodyta, kad valstybės prezidentas turi būti nešališkas ir nesikišti į partijų politiką, tačiau R.T.Erdoganas neturi jokio noro nuo to nusišalinti. Jis pats aiškina, kad šalyje yra kritiškas laikas, todėl negali likti nuošalyje.
Ant kortos pastatyta daug. Jeigu birželio rinkimų rezultatai jam nebus palankūs – jis negaus pakankamos daugumos, kad jam būtų suteiktos taip geidžiamos galios, tai tikriausiai niekada neįvyks. „Jeigu jis negali pasiekti šio tikslo, tai būtų tikriausiai pirmas pralaimėjimas jo politiniame gyvenime“, – teigia žurnalistas Muratas Yetkinas.
Todėl R.T.Erdoganas kovoja. Jis ketina pasirodyti daugiau nei 30-yje agitacinių renginių prieš lemtingą balsavimo dieną. Dauguma jų oficialiai įvardinti kaip viešųjų projektų atidarymo ceremonijos. Jis taip pat nuvyko į Vokietiją ir Belgiją, kur kreipėsi į turkus rinkėjus.
Dauguma apklausų rodo, kad AKP surinks 40–45 proc. balsų – žymiai daugiau nei bet kuri kita partija. Tačiau paprastos pergalės R.T.Erdoganui nepakanka. Jis nori nušluoti opoziciją tam, kad sukurtų prezidentinę sistemą, kurią Kurdų partijos lyderis pavadino konstitucine diktatūra.
Baiminamasi, kad imsis bet ko dėl pergalės
R.T.Erdoganas tvirtina, kad dabartinė parlamentinė sistema yra pernelyg sudėtinga ir nepatogi, jeigu Turkija nori imtis didesnio vaidmens pasaulio arenoje. Tačiau kritikai teigia, kad R.T.Erdogano ambicijos rodo, kad naujojoje sistemoje nebebus stabdžių ir atsvarų, kurie apriboja prezidento galią JAV ir kitose valstybėse.
Iš tiesų R.T.Erdoganas dar net nėra pristatęs, kokias galias jis nori suteikti prezidento poste esančiam asmeniui (sau), tiesiog rinkėjams aiškina, kad jie turi jam suteikti pakankamai balsų parlamente, kad galėtų padaryti kokius nori konstitucinius pokyčius.
AKP reikia mažiausiai 367 parlamentarų paramos iš 550. Jeigu pataisą parems bent 330, dėl jos gali būti rengiamas referendumas. 2011 m. jo partija gavo 327 vietas parlamente. Šįkart R.T.Erdoganas ragina rinkėjus jo partijai suteikti 400 vietų. Visos apklausos rodo, kad tai – nerealu.
R.T.Erdogano kritikams nerimą kelia tai, kad prezidentas gali nežaisti sąžiningai – kad tik užsitikrintų reikiamus balsus. Sekuliari Respublikos žmonių partija (CHP), didžiausia Turkijos opozicijos grupė, teigia, kad iš viso balsavimo stebėti nusiųs 525 tūkst. savanorių.
Turkijos medicinos asociacija pareiškė, kad jai kelia nerimą tuomet premjeru buvusio R.T.Erdogano psichinė būklė.
Viena iš priežasčių opozicijai nerimauti – praėjusieji rinkimai. Tuomet dėl elektros energijos dingimo balsų skaičiavimas sukėlė daug abejonių. Valdžia tuomet aiškino, kad trumpą elektros jungimą sukėlė katė.
CHP pirmininkas Tekinas Gurselis perspėjo, kad R.T.Erdoganas gali net griebtis desperatiškų veiksmų ir pradėti karinę misiją Sirijoje – siekdamas sukurstyti nacionalizmą ir nukelti rinkimus. Premjeras tokias kalbas neigia.
„AKP ir R.T.Erdoganas gal ir norėtų imtis pamišėliškos rizikos, tačiau nemanau, kad koks nors aukšto rango Turkijos karininkas sutiktų tame dalyvauti“, – teigia buvęs AKP parlamentaras Halukas Ozdagla.
Tai – ne pirmas kartais, kai politikai ir stebėtojai Ankaroje ima abejoti prezidento sveiku protu. Kai 2013 m. jis siuto ant protestuotojų prieš vyriausybę Gezi parke, Turkijos medicinos asociacija pareiškė, kad jai kelia nerimą tuomet premjeru buvusio R.T.Erdogano psichinė būklė. Nacionalistų lyderis Devletas Bahceli praėjusiais metais pareiškė, kad R.T.Erdoganą iš proto išvedė valdžios troškimas.
