Turkijos diplomatinis šaltinis teigė, kad trišalis susitikimas buvo perkeltas iš vasario mėnesio į „vėlesnę datą“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.
Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės. Abiejų šalių paraiškas greitai ratifikavo 28 iš 30 Aljanso valstybių narių, taip pabrėždamos šio klausimo aktualumą Rusijos agresijos akivaizdoje.
Ankarą papiktino savaitgalį prie jos ambasados Stokholme prieš islamą nusiteikusio politiko sudeginta Korano kopija.
-
Vokiškas „Leopard“ ar rusiškas T-90 – kas nugalės artėjančioje dvikovoje?
-
O.Reznikovas: Kitas Ramšteino susitikimas įvyks vasario mėnesį
-
Po Korano sudeginimo R.T.Erdoganas įspėjo Švediją dėl NATO
-
Čekijos politiko komentaras dėl NATO supykdė Lenkiją ir Baltijos šalis
-
JAV: Korano sudeginimas Švedijoje galėtų būti sabotažo aktas
-
Suomių ministras: Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos
Švedijos policija, nepaisydama griežtų Turkijos prieštaravimų, leido surengti protestą.
R.T.Erdogano komentarai ir susitikimo atidėjimas antradienį mažina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie bloko prieš gegužės mėnesį vyksiančius Turkijos parlamento ir prezidento rinkimus.
Suomija, turinti 1 300 km sieną su Rusija, ir Švedija nusprendė kartu nutraukti dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir birželio mėnesį vykusiame istoriniame NATO viršūnių susitikime sulaukė oficialios paramos savo planams.
Helsinkis antradienį pirmą kartą užsiminė, kad dėl Stokholmo diplomatinių problemų su Ankara gali svarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos.
„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kas nors, kas ilgainiui sutrukdytų Švedijai žengti tolyn“, – suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto sakė transliuotojui „Yle“.
Ankstesniuose trišalių NATO derybų etapuose dalyvavo užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, kurie daugiausia dėmesio skyrė konkrečiam Turkijos reikalavimų sąrašui, įskaitant dešimčių, daugiausia kurdų kilmės, įtariamųjų išsiuntimą.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės kaimynių sprendimo nutraukti karinio neprisijungimo tradiciją reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pažadėjo, kad jo parlamentas abi paraiškas patvirtins kitą mėnesį.
