Po derybų su kolega armėnu Araratu Mirzojanu M.Cavusoglu sakė, kad Azerbaidžanas taip pat „remia [normalizavimo] procesą“.
Jerevanas ir Ankara šiuo metu nepalaiko oficialių diplomatinių santykių. Be to, abi valstybės yra uždariusios bendrą sausumos sieną ir jaučia viena kitai gilų priešiškumą, kurio šaknys glūdi masinėse armėnų žudynėse Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais.
Vis tik gruodį Turkija ir Armėnija paskyrė specialiuosius pasiuntinius ryšiams normalizuoti, iniciatyvai pritarus regiono galybei Rusijai ir Armėnijos ilgamečiam priešui Azerbaidžanui.
Šis procesas prasidėjo praėjus metams po to, kai Azerbaidžanas, remiamas turkiškų kovinių dronų, susigrąžino didžiąją dalį teritorijos, kurios kontrolę perėmė etniniai armėnai per 10-ojo dešimtmečio karą ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
Turkija sutiko kalbėtis su Armėnija po to, kai tarpininkaujant Rusijai buvo sudarytos paliaubos, nutraukusios antrą ginkluotą konfliktą Kalnų Karabache. Anksčiau Ankara atsisakydavo derėtis su Jerevanu dėl šio paramos ginčijamo regiono vyriausybei, paskelbusiai nepriklausomybę nuo Azerbaidžano.
Vasario pradžioje tarp Turkijos ir Armėnijos buvo atnaujinti dvejiems metams įšaldyti komerciniai skrydžiai. Tačiau abiejų šalių sausumos siena tebėra uždaryta nuo 1993 metų, todėl sunkvežimiams tenka gabenti prekes per Sakartvelo arba Irano teritoriją.