Metų pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje Turkijos užsienio politikai įvertinti, M.Cavusoglu pažymėjo, kad jo šalis tikisi „sveikesnių“ santykių su JAV vadovaujant būsimam prezidentui Joe Bidenui.
Vašingtonas anksčiau šį mėnesį paskelbė sankcijas Ankarai dėl jos sprendimo įsigyti Rusijoje gaminamų pažangių kompleksų S-400 pagal 2017 metų įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA), kuriuo siekiama apriboti Maskvos įtaką. Tai buvo pirmas kartas, kai Jungtinės Valstijos nubaudė kurią nors savo sąjungininkę, pasitelkusios CAATSA.
Baudžiamosios priemonės buvo paskelbtos Turkijos gynybos pramonės valdybai (SSB), jos vadovui ir dar trims aukšto rango pareigūnams. Be to, sankcijų režimas numato draudimą įsigyti daugumą turkiškos ginkluotės eksporto licencijų, taip pat teikti paskolas SSB.
Dvišaliai santykiai pastaruoju metu yra įtempti dėl daugybės nesutarimų, tokių kaip amerikiečių žurnalistų ir konsulatų darbuotojų įkalinimas, JAV teikiama parama Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, taip pat faktas, jog Jungtinėse Valstijose tebegyvena vienas musulmonų dvasininkas, kaltinamas 2016 metais surengiant nepavykusį perversmą Turkijoje.
JAV anksčiau pašalino Turkiją iš savo naikintuvų F-35 programos, teigdamos, kad rusiškos technologijos gali sukelti pavojų amerikietiškiems karo lėktuvams. Vašingtonas taip pat pažymi, kad rusiškos sistemos negali dalytis informacija su NATO sistemomis.
„2020 metais mūsų ryšius su JAV aptemdė esamos problemos, – sakė M.Cavusoglu. – 2021-aisiais esame pasirengę sveikiau palaikyti santykius su naująja administracija ir esame pasirengę imtis veiksmų esamoms problemoms įveikti.“
Pasak turkų diplomatijos vadovo, siūlymą įkurti dvišalę darbo grupę pateikė Vašingtonas. M.Cavusoglu pridūrė, jog techninės derybos dėl tokios grupės formavimo jau prasidėjo.
Anksčiau šį mėnesį M.Cavusoglu pareiškė, kad Ankara svarsto galimybę paskelbti atsakomųjų sankcijų.
