Kai kurios kitos NATO narės reiškė susirūpinimą dėl šio sandėrio.
Turkija taps pirmąja Vakarų šalių karinio aljanso nare, įsigysiančia pažangiausių rusiškų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų. Turkijos ir Rusijos ryšiai pastaruoju metu buvo stiprinami, pašlijus Ankaros santykiams su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis.
Turkijos gynybos pramonės pasekretoriatis penktadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad šalis įsigis mažiausiai vieną „žemė–oras“ tipo raketų S-400 bateriją su galimybe šį sandorį išplėsti ir įsigyti antrą sistemą.
Planuojama, kad pirmąją raketų bateriją Turkija gaus 2020 metų pirmame ketvirtyje, sakoma pranešime.
Abi šalys penktadienį taip pat baigė derinti šio sandorio finansines sąlygas. Numatoma, kad raketų įsigijimas iš dalies bus finansuojamas Rusijos paskolintomis lėšomis, bet gynybos pramonės agentūra daugiau susitarimo detalių nepateikė.
Turkų žiniasklaida penktadienį paskelbė, kad Ankara planuoja įsigyti keturias S-400 sistemas už maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,08 mlrd. eurų). Rusijos valstybinės gynybos technologijų grupės „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas trečiadienį verslo dienraščio „Kommersant“ paskelbtame interviu sakė, kad Maskvos suteikta paskola sudarys 55 proc. šios sumos.
S. Čemezovas sakė, kad Turkija pirks keturias baterijas ir kad pirmosios sistemos turėtų būti perduotos Ankarai maždaug 2020 metų kovą, rašo „Kommersant“.
„Ji yra pirmoji NATO šalis, įsigysianti mūsų pažangiausią sistemą S-400“, – pabrėžė jis.
Kol kas neaišku, kodėl nesutampa Turkijos ir Rusijos įvardijami perkamų baterijų skaičiai. Turkų gynybos pramonės agentūra neatskleidė pirkimo sumos ir kitų detalių, argumentuodama abiejų šalių sutartais „slaptumo principais“.
S-400 raketos gali smogti taikiniams, esantiems už 400 km; sistema vienu metu gali atakuoti kelis taikinius. Nurodoma, kad ši sistema pajėgi numušti balistinių raketų kovines galvutes, taip pat orlaivius ir sparnuotąsias raketas.
Po 2015-ųjų lapkritį įvykusio incidento, kai turkų naikintuvas prie Turkijos ir Sirijos sienos numušė rusų bombonešį, Maskva ir Ankara buvo atsidūrusios ant konflikto slenksčio. Tąsyk Rusija dislokavo S-400 bateriją savo oro pajėgų bazėje Sirijoje, kad atgrasytų Turkiją.
Vis dėlto vėliau šalims pavyko susitaikyti, o jų santykiai pastebimai pagerėjo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rugsėjį paskelbė, kad jo šalis pasirašė sutartį dėl rusiškų raketų sistemų pirkimo ir sumokėjo avansą. Šis žingsnis sukėlė nerimą kai kurioms Ankaros sąjungininkėms NATO.
NATO šalys reiškė susirūpinimą, kad S-400 nėra suderinama su Aljanso ginkluotės sistemomis.
Gynybos pramonės agentūra nurodė, kad iš Rusijos gauta sistema bus „nepriklausomai“ valdoma Turkijos kariuomenės, be „jokių ryšių su išoriniais elementais“.
„Šios sistemos veikimas, valdymas ir priešų bei draugų atpažinimo sistemos bus užtikrinamos nacionalinėmis priemonėmis“, – sakoma Gynybos pramonės pasekretoriačio pranešime.
