„Dabar galima aplankyti NATO bazę Konijoje (vidurio Turkijoje), bet ne Indžirlike“, – Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė spaudos konferencijoje Ankaroje, kurioje dalyvavo ir jo vokiečių kolega Sigmaras Gabrielis.
Indžirliko bazė atsidūrė Ankaros ir Berlyno kivirčo centre nuo praėjusio mėnesio, kai Turkija neleido jos aplankyti vokiečių parlamento nariams.
Šioje oro pajėgų bazėje Turkijos pietuose dislokuota maždaug 250 vokiečių karių, aptarnaujančių ir pilotuojančių žvalgybos lėktuvus „Tornado“, vykdančius operacijas Sirijoje, taip pat degalų papildymo ore lėktuvus, teikiančius paramą su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ kovojančioms valstybėms partnerėms.
Ankaros sprendimas neįleisti Vokietijos parlamentarų į bazę yra atsakas Berlynui už jo suteiktą politinį prieglobstį Turkijos piliečiams, dalyvavusiems pernai liepą nesėkmingai mėgintame surengti perversme.
M.Cavusoglu pirmadienį sakė, kad Turkija neturi problemų su Vokietija, kuri yra svarbi jos prekybos partnerė, tačiau perspėjo, jog „jeigu Vokietija nors žingsniu mus aplenks, mes visada žengsime du žingsnius pirmyn“.
Vis tik kai kurių faktų negalima ignoruoti, sakė ministras ir pridūrė, jog prieglobsčio Vokietijoje paprašė daugiau nei 400 Turkijos diplomatinių ir valstybinių pasų turėtojų.
„Nenorime, kad FETO nariai rastų prieglobstį draugiškoje Vokietijos valstybėje“, – sakė jis, kalbėdamas apie JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno grupę, kurią Ankara kaltina organizavus praėjusių metų pučą.