„ES vis dar yra strateginis mūsų šalies pasirinkimas“, – pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Vis tik jis pabrėžė, kad Ankara aklai nesutiksianti su ES „nenuoseklia politika ir dvigubais standartais mūsų šalies atžvilgiu“.
Tuo tarpu Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė norįs daugiau skyrių derybose, kad „būtų sunaikinta daugiau dirbtinių kliūčių mūsų narystei ES“.
„Skyrius“ yra specifinė derybų sritis, apimanti įvairius klausimus nuo žmogaus teisių iki ekonominio bendradarbiavimo. Tačiau M.Cavusoglu nenurodė, kokius konkrečiai skyrius jis turįs galvoje.
Jis taip pat sakė, kad Turkija tikisi, jog „jos piliečiams nedelsiant bus liberalizuotas vizų režimas“. Pagal ES ir Ankaros kovą pasiektą susitarimą, mainais į sumažintą migrantų antplūdį į Europą, Turkijai pažadėta nebereikalauti vizų iš beveik 80 mln. turkų.
Bevizio režimo įgyvendinimas buvo vienašališkai sustabdytas ES, jai pareikalavus, kad R.T.Erdoganas pakeistų itin griežtus kovos su terorizmu įstatymus taip, kad šie nepažeistų žmogaus teisių.
Savo ruožtu Turkijos prezidentas gruodį pagrasino atšaukti susitarimą dėl migrantų; jo dėka žymiai sumažėjo asmenų, patenkančių į Europą per Graikiją.
Derybos dėl Turkijos priėmimo į Bendriją sustojo tada, kai po nepavykusio perversmo liepą Ankara ėmėsi griežtų susidorojimo priemonių ir masiškai suiminėjo ne tik pareigūnus, bet ir žurnalistus, aktyvistus, akademikus ir kitus asmenis.
„Pažanga“
„Vaidinome svarbų vaidmenį Europos praeityje ir darysime tai ir ateityje, – sakė M.Cavusoglu. – Europa be Turkijos yra nepilna.“
Santykiai tarp ES ir NATO priklausančios Turkijos pašlijo praėjusiais metais dėl žmogaus teisių ir žodžio laisvės problemų.
Tuo tarpu JAV ir Turkijos santykiai taip pat yra įtempti, nes nepavykusio pučo organizavimu Ankara kaltina Pensilvanijoje gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną.
Vis dėlto R.T.Erdoganas ir M.Cavusoglu sakė esą įsitikinę, kad vėliau šį mėnesį JAV prezidento postą perėmus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), dvišaliai santykiai pagerės.
„Manau, kad abi pusės sieks dialogo su D.Trumpu ir bus padaryta pažanga regiono klausimais“, – per ambasadorių susirinkimą sakė Turkijos prezidentas.
Savo ruožtu Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė manąs, kad JAV „nesiruošianti kartoti tų pačių anksčiau darytų klaidų“.
Jis dar kartą paragino JAV išduoti Turkijai F.Guleną ir jo artimiausius šalininkus. Šį reikalavimą Ankara iškėlė iškart po sužlugdyto liepos 15-osios pučo.
Taip pat M.Cavusoglu paragino JAV neberemti kurdų pajėgų iš Liaudies apsaugos dalinių (YPG), kurie, Turkijos manymu, yra susiję su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).
Tuo tarpu Vašingtonas bendradarbiauja su YPG kovoje prieš vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.
„Turkija ir JAV yra dvi strateginės partnerės, turinčios potencialo ir įtakos sukurti teigiamą poveikį plačiame geografiniame regione“, – pabrėžė M.Cavusoglu.
