Turkijos siekis nusipirkti sistemų S-400 padidino įtampą Ankaros santykiuose su jos NATO sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis. Vašingtonas saugumo sumetimais nerimauja dėl rusiškų technologijų suderinamumo su Turkijos vakarietiška įranga.
Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras antradienio vakarą žurnalistams pareiškė, kad Ankara „ruošiasi“ JAV baudžiamosioms priemonėms pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (CAATSA), numatantį bausmes bet kuriam subjektui, perkančiam ginkluotę iš Rusijos valstybinio ar privataus sektoriaus įmonių.
Jis pabrėžė, kad Turkijai „nusibodo“ būti tik karinės įrangos pirkėja ir ji nori dalyvauti bendroje jos gamyboje ir technologijų mainuose.
„Idėjai, kad mes visada perkame, o jūs visada gaminate, atėjo galas“, – nurodė jis žurnalistams Ankaroje.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad įsigijusi S-400 jo šalis drauge su rusais gamins zenitines raketų sistemas S-500.
Turkija jau išsiuntė savo karinį personalą apmokymų į Rusiją, pranešė H. Akaras ir pridūrė, kad raketų sistemos bus pristatytos jau šį birželį ar liepą.
Praėjusį mėnesį jis sakė, kad sistemos S-400 bus veikiausiai naudojamos sostinės Ankaros ir Stambulo gynybai.
Jungtinės Valstijos, siekdamos paskatinti Turkija atsisakyti savo sandorio su Rusija, kovą pateikė Ankarai atnaujintą pasiūlymą dėl panašių amerikietiškų raketų sistemų „Patriot“ pirkimo.
Pasak Vašingtono, sistemų S-400 įsigijimas kelia pavojų Turkijos dalyvavimui naikintuvų F-35 programoje, kuriai Turkija tiekia kai kurias dalis.
Ankara pareiškė, kad pateiktą pasiūlymą Turkija dar svarsto, tačiau derybose su JAV dėl F-35 ir „Patriots“ atsirado daugiau „bendro laisvumo“.
NATO sąjungininkių Turkijos ir JAV santykiai pašlijo dėl daugelio klausimų, įskaitant Amerikos paramą Sirijos kurdų pajėgoms, kurias Ankara laiko teroristais, ir JAV atsisakymą išduoti Pensilvanijoje gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną, Turkijos kaltinamą dėl 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą ir nušalinti R.T.Erdoganą.