„Jei pasieksime susitarimą iki kovo 26-osios, kai vyks ES lyderių susitikimas, šis klausimas pateks į susitikimo darbotvarkę“, – sakė M.Cavusoglu ir pridūrė: „Mes pasirengę konstruktyviam darbui.“
Ministras kalbėjo kitą dieną po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Briuselyje surengė įtemptas diskusijas su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.
Vasario pabaigoje priimtas Turkijos sprendimas nebetrukdyti pabėgėliams vykti į Europą išprovokavo ginčą su Briuseliu ir, atskirai, su Graikija.
„Jei parengsime gaires su ES, tikimės, kad jie elgsis sąžiningai, – sakė M.Cavusoglu. – Kalbama ne tik apie migrantų laikymą mainais į daugiau pinigų.“
Turkija 2016 metais sutiko neleisti migrantams vykti į Europą mainais į 6 mlrd. eurų paramą ir derybas dėl glaudesnių ryšių su bloku.
Ankara sako, kad visų pinigų negavo, o kiti pažadai, taip pat ir dėl geresnių vizų bei prekybos taisyklių, liko neištesėti.
R.T.Erdoganas pirmadienį nedalyvavo po derybų Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje.
„Žinoma, tarp mūsų yra nesutarimų, bet mes kalbėjomės atvirai“, – žurnalistams sakė U.von der Leyen.
Turkija, kurioje yra maždaug 4 mln. pabėgėlių, daugiausia sirų, ne kartą piktinosi tuo, ką vadina neteisingu naštos pasidalijimu. Dabar į Turkiją gali plūstelėti nauja sirų pabėgėlių banga, nes Rusijos ir Irano remiamas Sirijos režimas siekia atkovoti paskutinę sukilėlių tvirtovę – Idlibo provinciją prie Turkijos sienos.
ES sakė svarstysianti priimti iki 1,5 tūkst. pabėgėlių vaikų, šiuo metu esančių stovyklose Graikijoje, bet didžiausią dėmesį skiria Graikijos sienų stiprinimui.
Nors Turkija ir Rusija praėjusią savaitę susitarė dėl ugnies nutraukimo Idlibe, ankstesni taikos susitarimai gyvuodavo neilgai ir Ankara ragino NATO sąjungininkes jai labiau padėti.
M.Cavusoglu antradienį patvirtino, kad Turkija paprašė NATO raketų „Patriot“. Šį klausimą komplikuoja prieštaringai vertinamas Turkijos sprendimas nupirkti rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400.
