„Labai aiškiai perdavėme savo žinią, kad šis procesas nejudės į priekį, kol nebus išspręsti Turkijos nuogąstavimai dėl saugumo – konkrečiais žingsniais ir per aiškų laiko tarpą“, – Turkijos prezidentūros atstovas Ibrahimas Kalinas sakė žurnalistams po susitikimo Ankaroje su Švedijos ir Suomijos delegacijomis.
NATO narė Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.
Stokholmas ir Helsinkis praėjusią savaitę pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi sostinės atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.
Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.
„Jie mums sakė suprantantys Turkijos susirūpinimą dėl saugumo, bet žiūrėsime, kokių žingsnių jie imsis“, – sakė I.Kalinas ir pridūrė, kad dialogas bus tęsiamas.
Švedija nuo 2019 metų taiko Turkijai ginklų prekybos embargą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
I.Kalinas trečiadienį sakė įžvelgęs „teigiamą“ požiūrį dėl galimybės panaikinti sankcijas Turkijos gynybos pramonei.
„Nemanome, kad sąjungininkams dera taikyti sankcijas vieni kitiems. Tai silpnina aljansą ir džiugina priešus“, – pažymėjo jis.
