Turkijoje ir Sirijoje anksti pirmadienį įvyko stiprus 7,8 balo žemės drebėjimas, per kurį sugriuvo tūkstančiai pastatų ir žuvo beveik 4 900 žmonių.
Abiejose sienos pusėse gyventojai, kuriuos prieš aušrą iš miego prikėlė žemės drebėjimas, šaltą, lietingą ir snieguotą žiemos naktį skubėjo į lauką.
Manoma, kad šimtai žmonių tebėra įstrigę po griuvėsiais, o gelbėtojai, naršydami po nuolaužų krūvas miestuose ir miesteliuose visoje požeminio smūgio paveiktoje teritorijoje, prognozavo, kad aukų skaičius dar padidės.
JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, pirmasis žemės drebėjimas įvyko 4 val. 17 min. vietos (3 val. 17 min. Lietuvos) laiku maždaug 17,9 km gylyje netoli Turkijos Gaziantepo miesto.
Žemės drebėjimo, kuris, anot Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos buvo juntamas net Europos Šiaurėje, židinys buvo netoli nuo Sirijos sienos.
Teigiama, kad pirmasis drebėjimas buvo 7,8 balo stiprumo, o po jo sekė daugiau kaip 40 pakartotinių smūgių.
Europos Viduržemio jūros seismologijos centras pirmadienį apie vidurdienį pranešė, jog Centrinėje Turkijoje užfiksuotas naujas galingas 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas.
Manoma, kad, gelbėtojams ieškant nuolaužų miestuose ir miesteliuose bei tiriant antrojo žemės drebėjimo padarinius, aukų skaičius dar augs.
Daugelyje miestų gelbėtojai ir gyventojai ieškojo išlikusių gyvų žmonių, naršydami po metalo ir betono krūvas. Turkijoje sugriuvo ligoninė, o iš Sirijoje esančių įstaigų buvo evakuoti pacientai, įskaitant naujagimius.
Sirijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad „mobilizuoja visus savo padalinius, formuotes ir institucijas visose gubernijose, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba ir skubi parama nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems gyventojams, ieškoma po griuvėsiais įstrigusių žmonių ir gydomi sužeistieji“.
Paryčiais įvykęs žemės drebėjimas yra laikomas vienu galingiausiu per daugiau nei 100 metų ir, Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos duomenimis, buvo juntamas net Grenlandijoje.
Ryte publikuoti televizijos vaizdai rodė sukrėstus žmones, stovinčius ant sniego su pižamomis ir stebinčius, kaip gelbėtojai naršo apgadintų namų nuolaužas.
Pirmasis žemės drebėjimas apgadino daugybę pastatų, dalį jų sulygino su žeme.
Dėl jo buvo smarkiai apgadinta garsiausia Gaziantepo įžymybė – istorinė pilį, stūksanti ant kalvos miesto centre. Dalis tvirtovės sienų ir sargybos bokštų buvo visiškai sugriauti, o kitos dalys smarkiai apgadintos.
Malatijos provincijoje taip pat dalinai sugriuvo žymi XIII amžiaus mečetė bei 14 aukštų pastatas, kuriame buvo 28 butai.
Šis žemės drebėjimas paveikė pietrytines Turkijos dalis, kuriuose gyvena milijonai pabėgėlių iš Sirijos ir kitų karo draskomų pasaulio dalių.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris, kaip manoma, patirs didžiulį spaudimą pasirūpinti efektyviu reagavimu į nelaimę, artėjant gegužės 14 dienos rinkimams, išreiškė užuojautą ir paragino laikytis nacionalinės vienybės.
„Tikimės, kad šią nelaimę kartu įveiksime kuo greičiau ir su mažiausiais nuostoliais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Turkijos prezidentas.
Turkijos televizijoje ir socialiniuose tinkluose buvo rodomi vaizdai, kaip gelbėtojai kasinėja pastatų griuvėsius Kachramanmarašo mieste ir kaimyniniame Gaziantepe.
Vienoje nuotraukoje iš Kachramanmarašo naktinį dangų nušvietė ugnis, nors jos kilmė liko neaiški.
Pagalba iš užsienio
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas teigė, kad Vašingtonas yra labai susirūpinęs.
„Esame pasirengę suteikti bet kokią reikalingą pagalbą“, – J.Sullivanas.
Nusiminimą bei užuojautą taip pat išreikė JAV prezidentas Joe Bidenas ir pažadėjo Turkijai pagalbą.
Pagalbą jau pažadėjo kelių bloko narių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Ukraina irgi pareiškė esanti pasirengusi siųsti gelbėtojus į Turkiją po pražūtingo žemės drebėjimo.
Užuojautą dėl stichinės nelaimės Turkijai ir Sirijai išreiškė Rusija bei Kinija. Maskva nukentėjusioms šalims pasiūlė pagalbą.
Britanija į Turkiją siunčia 76 paieškos ir gelbėjimo specialistus su įranga ir šunimis, taip pat skubios medicinos pagalbos komandą.
Jungtinės Karalystės vyriausybė teigė, kad vėliau pirmadienį atvyksiančios komandos atsiveš įrangą, įskaitant seisminio pasiklausymo prietaisus, betono pjaustymo ir laužymo įrangą, atramas ir kitus įrankius.
Prie besiplečiančių tarptautinių pagalbos pastangų prisijungė daug kitų šalių, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, kurie Turkijoje įsteigs lauko ligoninę, ir Katarą, kuris siunčia gelbėtojus ir skubios pagalbos reikmenis.
Rumunija, Ispanija ir Lenkija prisijungė prie Europos Sąjungos pastangų ir atsiuntė gelbėtojų, medikų, šunų ir specialios įrangos. Nors didžioji dalis tarptautinės pagalbos buvo skirta Turkijai, Rusija pareiškė, kad taip pat planuoja siųsti pagalbą tiesiogiai savo artimai sąjungininkei Sirijai. Belgija, Nyderlandai, Ispanija ir Suomija taip pat sakė, kad yra pasirengusios nusiųsti gelbėtojų ir pagalbos.
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas sakė, kad po pirmadienį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo ir galingų, vis dar tebesitęsiančių požeminių smūgių, pagalbos siūlymų sulaukta iš bemaž pusšimčio šalių.
„Kadangi daugelyje žemės drebėjimo zonoje esančių pastatų toliau šalinamos nuolaužos, nežinome, kiek padaugės žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – sakė R.T.Erdoganas.
„Tikimės, kad po šios nelaimės atsigausime su kuo mažesnėmis aukomis, – pridūrė jis. – Meldžiuosi, kad Dievas saugotų mus ir visą žmoniją nuo tokių stichinių nelaimių.“
Europos Sąjunga siunčia gelbėtojų komandų į Turkiją ir rengia tolesnę pagalbą šiai šaliai, pirmadienį pranešė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
„Komandos iš Nyderlandų ir Rumunijos jau vyksta“, jų dislokavimą prižiūri ES Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC), socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Lenarčičius.
Pasak jo, reaguojant į žemės drebėjimą, pražudžiusį daug žmonių ir padariusį daug žalos Turkijoje ir Sirijoje, aktyvuotas bloko Civilinės saugos mechanizmas.
„Žmonės po griuvėsiais“
Pirmasis žemės drebėjimas įvyko neramioje, daugiausia kurdų gyvenamoje Turkijos teritorijoje, esančioje netoli Sirijos, kurią jau daugiau nei dešimtmetį krečia smurtas, nusinešęs šimtus tūkstančių žmonių gyvybių ir privertęs milijonus palikti savo namus.
Turkijos televizija transliavo reportažus, kuriuose buvo matyti, kaip gelbėtojai rausia pastatų griuvėsius Kachramanmarašo ir kaimyniniame Gaziantepo miestuose, kuriuose buvo buvo sugriautos ištisos miestų dalys.
Pastatai griuvo ir Adijamano, Malatijos ir Dijarbakyro miestuose, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip panikos apimti gyventojai bėgo į gatves.
Kachramanmarašo gubernatorius Omeras Farukas Coskunas teigė, kad šiuo metu yra dar per anksti kalbėti apie tikslų žuvusiųjų skaičių, nes buvo suniokota labai daug pastatų.
„Šiuo metu negalime nurodyti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus, nes sugriauta daug pastatų“, – teigė O. F.Coskunas.
„Žala yra didelė“, – pridūrė jis.
Kituose miestuose gelbėtojai, stengdamiesi pasiekti po nuolaužomis įstrigusius išgyvenusius žmones, girdėjo jų kančias.
„Mes girdime balsus ir čia, ir ten, ir ten“, – per televizijos kanalą NTV savo patirtimi dalinosi vienas gelbėtojas, kalbėjęs prie sugriauto pastato Dijarbakyro mieste.
„Po griuvėsiais gali būti 200 žmonių“, – pridūrė jis.
„Didžiausias žemės drebėjimas“
Sirijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie žalą Alepo, Latakijos, Chamos ir Tartuso provincijose, kuriose Rusija nuomoja karinio jūrų laivyno objektą.
AFP korespondentai Sirijos šiaurėje pasakojo, kad po žemės drebėjimo išsigandę gyventojai išbėgo iš namų.
Sirijos nacionaliniam žemės drebėjimų centrui vadovaujantis Raedas Ahmedas provyriausybiniam radijui sakė, kad tai buvo „didžiausias per visą centro istoriją užfiksuotas žemės drebėjimas“.
Turkijos mokslų akademijos žemės drebėjimų ekspertas Naci Goruras paragino vietos pareigūnus nedelsiant patikrinti, ar regiono užtvankose nėra įtrūkimų, kad būtų išvengta galimų pražūtingų potvynių.
Turkija yra vienoje iš aktyviausių pasaulyje žemės drebėjimų zonų.
1999 metais Turkijos Diuzdžės regionas patyrė 7,4 balo žemės drebėjimą – stipriausią Turkijoje per dešimtmečius.
Per šį drebėjimą žuvo daugiau kaip 17 000 žmonių, iš jų apie 1 000 – Stambule.
Ekspertai jau seniai perspėjo, kad stiprus žemės drebėjimas gali nuniokoti Stambulą, kuriame leidžiama plačiai paplitusi statyba be saugos priemonių.
2020 metų sausį Elaziho mieste įvyko 6,8 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Tų pačių metų spalį Egėjo jūroje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, per kurį žuvo 114 žmonių ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeista.
Pastarąjį kartą 7,8 balo drebėjimas Turkiją sukrėtė 1939 metais, kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 000 žmonių.
