Turkija griežtai atmeta kaltinimus, kad Osmanų imperija, kurios teisių perėmėja yra Turkija, vykdė genocidą prieš armėnų tautą. Jai tektų atlyginti aukų palikuonims, grąžinti žemę bei nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti už pavogtas vertybes. Todėl kaskart, kai kas nors iš svarbių oficialių asmenų viešai prabyla apie armėnų genocidą, Ankara tuoj pat atsiliepia oficialiais protestais.
Apie osmanų vykdytą armėnų genocidą yra pasisakę ir ankstesni popiežiai. Tačiau dar niekad Turkijos reakcija nebuvo tokia aštri. Ankstesniais atvejais Vatikanas būdavo kaltinamas įtampos didinimu, o dabar – „rasizmo Europoje“ kurstymu, kaip kad suformulavo Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu pavadino popiežių Pranciškų neapykantos kurstytoju. O šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas žinių agentūrai „Anadolu“ antradienį sakė: „Už tai norėčiau jį supeikti ir įspėti.“ Ir pridūrė: „Kai politikai ir dvasininkai imasi istorikų darbo, tai gimsta ne tiesa, o taip, kaip šiuo atveju – nesąmonė.“
Turkijos ministras Europos Sąjungos reikalams Volkanas Bozkiras prabilo visiškai neeuropietiška dvasia, jam užkliuvo popiežiaus kilmė: popiežius yra iš Argentinos, o Argentina esanti valstybė, išskėstomis rankomis priėmusi nacių budelius.
Sąmokslo teoretikų stiliumi ministras dar pridūrė miglotą sakinį, esą, Argentinos „ekonomiką ir medijas“ kontroliuojanti armėnų diaspora.
„Die Welt“ korespondentas Borisas Kálnoky mano, kad tokio aršaus priešiškumo priežastis – rinkimų kampanija. Valdžioje esanti AKP partija naudoja popiežių kaip baubą, žvejodama balsus nacionalistiniame ir radikaliai religiniame sparne.
Nacionalistai užkibo ant šio masalo ir choru prisijungia prie neapykantos kampanijos. Nueinama taip toli, kad netgi raginama nužudyti popiežių.
Tad popiežiaus koneveikimas yra organizuotos kampanijos dalis, ją remia tūkstančiai AKP ištikimų „Twitter“ vartotojų. Pasak Boriso Kálnoky, nacionalistai užkibo ant šio masalo ir choru prisijungia prie neapykantos kampanijos. Nueinama taip toli, kad netgi raginama nužudyti popiežių.
Tik keletas pavyzdžių: Turkijos vėliava papuoštoje „Twitter“ paskyroje primenama popiežiui apie 1981 metais turko Ali Agca įvykdytą pasikėsinimą prieš Paulių Joną II ir grasinama: „Turkijoje yra daug tokių Agcas“. „Viena kulka kainuoja 35 kurus“ (turkiški centai, lygūs maždaug 12 euro centų), – rašo žinutę kitas „Twitter“ vartotojas ir prisega pasikėsinimą prieš popiežių įvykdžiusio Ali Agca nuotrauką.
Kaip nurodoma dienraštyje „FAZ“, dabar dėl tos pačios priežasties gresia Turkijos bei Vokietijos konfliktas.
Mat Vokietijos Evangelikų Bažnyčia ir Vokietijos Vyskupų konferencija pranešė, kad krikščioniškosios Vokietijos Bažnyčios rengiasi drauge su Vokietijos federaliniu prezidentu Joachimu Gaucku paminėti prieš armėnų tautą vykdytų žiaurumų šimtąsias metines. Bažnyčių oficialiame kvietime į atminties mišias vėl be užuolankų įvardijamas Osmanų imperijos vykdytas „armėnų, aramėjų ir Ponto graikų genocidas“.
Šiandien Europos parlamente balsuojama dėl rezoliucijos, raginančios „prisijungti prie 100-ųjų armėnų tautos genocido metinių paminėjimo“.
Armėnai – sena istorinė tauta. Jau prieš 2500 metų jie buvo žinomi kaip Persijos karalystės dalis. Krikščionybę valstybės religija Armėnijos karalystė paskelbė dar 301 metais. XIV a. Armėniją užkariavo osmanai ir pavertė ją Erministano provincija.
1915 metais, armėnų duomenimis, Osmanų imperija išžudė 1,5 milijono armėnų. Turkija kalba apie kur kas mažesnį skaičių aukų. Balandžio 24 dieną armėnai mini šiurpią savo istorijos datą – 100 metų nuo osmanų vykdytų tautos žudynių.
