Turkijos vadovui tai, ko gero, masiškiausia auditorija, kokiai yra kalbėjęs per visą dešimtmečių politinę karjerą. R.T.Erdoganas, atlaikęs didžiausią per 13-os metų valdymą iššūkį, dabar rengia didžiausią atkirtį jam. Tu dievo dovana, skelbia lozungai, įsakyk žūti, ir žūsime.
Šimtai tūkstančių žmonių parodų paviljone Stambulo europinėje dalyje prie Marmuro jūros – valdžia sako, kad susirinkę gali būti trys su puse milijono žmonių. Tai ženklas, kokia tvirta parama R.T.Erdoganui, iškėlusiam šūkį „Triumfas – demokratijos, aikštės – žmonių“.
R.T.Erdoganas paragino visus atvykti tik su Turkijos vėliavomis, o ne su partijų lozungais. Tegu visi stoja kaip viena šalis, sakė, su viena vėliava, už vieną tėvynę, vieną šalį ir vieną dvasią. Jis pakvietė ir opozicines partijas, išskyrus kurdų partiją, nors net ir ji pasmerkė perversmą. Opozicijoje esantys nacionalistai sutiko iškart, už sekuliarią Turkiją pasisakančios partijos lyderis prisijungė tik po dvejonių. Bet jis irgi sako, kad geriausias būdas atsikratyti perversmų yra įtvirtinti respublikos pamatines vertybes.
Skrajutės skelbė, kad metro, tūkstančiai autobusų ir 200 keltų bus nemokami, bet žmonės ir šiaip važiavo iš visos šalies.
Virš minios – sekuliariosios Turkijos įkūrėjo Kamalo Ataturko ir R.T.Erdogano portretai. Jie ne tik rodo, kiek ambicijų turi dabartinis lyderis, vis plačiau kaltinamas dėl autoritarizmo, bet ir primena įtampą tarp kariuomenės, kuri visada buvo pasaulietinių idėjų bastionas, ir islamistinės R.T.Erdogano partijos.
Ironiška, kad dėl karinio perversmo mėginimo R.T.Erdoganas kaltina dvasininką Fethullahą Guleną, kuris kaip tik ir buvo sukėlęs generolų nepasitenkinimą, kai prieš keliolika metų mėgino diegti islamistines idėjas. Bet tada jis dar buvo R.T.Erdogano rėmėjas, ir prezidentas šią savaitę netikėtai paprašė tautos ir dievo atleidimo, kad laikė jį draugu.
Dabar Ankara mėgina išsireikalauti, kad Jungtinės Valstijos išduotų dvasininką, radusį prieglobstį Pensilvanijoje. Ir šis mitingas tiesiogiai transliuojamas ne tik į kiekvieną Turkijos provincijos centrą, bet ir į miestą, kur slapstosi F.Gulenas.
Kiekviename provincijos centre mitingai buvo rengiami kiekvieną vakarą po perversmo, ir šis, pavadintas „Demokratijos ir kankinių mitingu“, turėtų vainikuoti visą jų seriją. 15 tūkst. policininkų sutelkta miniai saugoti, suvežta net priešlėktuvinės gynybos baterijų. Skrajutės skelbė, kad metro, tūkstančiai autobusų ir 200 keltų bus nemokami, bet žmonės ir šiaip važiavo iš visos šalies.
Kol kas nedaug balsų, smerkiančių masinius valymus po pučo, kai atleista ar sulaikyta per 70 tūkst. saugumo struktūrų atstovų ir valstybės tarnautojų, iš antrosios pagal dydį NATO kariuomenės išmesta beveik pusė generolų. Bet klausimų dėl baudžiamųjų akcijų masto ir tempo vis daugiau, ypač kai opozicija nepatenkinta, jog vyriausybė ignoruoja parlamentą.
Kur kas kritiškiau reaguoja Vakarai, ir šios minios turėtų tapti R.T.Erdogano atsaku kritikams. Turkijos valdžios atstovai nuolat piktinosi, kad šalys, kurias laikė sąjungininkais Vakaruose, puolė labiau rūpintis suimtais įtariamais pučistais, o ne teisėta valdžia, ir atmeta kritiką dėl demokratinių laisvių bei pilietinių teisių pamynimo.
Bet Europoje auga ne tik pasipiktinimas dėl R.T.Erdogano veiksmų, o ir ryžtas stabdyti iš šiaip įstrigusias derybas dėl Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą. Vokietijos, kuri ypač pykstasi su Turkija, užsienio reikalų ministras pareiškė, kad abiejų šalių atstovai kalbasi tarsi būtų iš skirtingų planetų.
