Dėl įtariamo sąmokslo nužudyti R.T.Erdoganą buvo suimti 44 įtariamieji, daugiausia kariai. Dar trys įtariamieji, kurie iki šiol slapstosi, yra teisiami už akių Turkijos pietinio Muhlos miesto teisme.
Įtariamuosius, kurių dauguma atvyko apsirengę puošniais kostiumais, su kaklaraiščiais, į salę atlydėjo saugumo pajėgų nariai, juos filmavo televizijos kameros, sakė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Iš autobuso išlipusius iš kalėjimo atvežtus kaltinamuosius pasitikę žmonės skandavo „Norime mirties bausmės!“ ir „Allahu Akbar“.
Iš autobuso išlipusius iš kalėjimo atvežtus kaltinamuosius pasitikę žmonės skandavo „Norime mirties bausmės!“ ir „Allahu Akbar“.
Teismas vyksta sugriežtinto saugumo sąlygomis – pirmadienį ant šalia konferencijų centro esančių pastatų stogų budėjo snaiperiai, virš galvų skraidė sraigtasparniai.
R.T.Erdoganas, perversmo naktį kartu su šeima atostogavęs prie Egėjo jūros esančiame Marmario kurorte, vėliau sakė, kad buvo per 15 minučių nuo mirties. Jis iš viešbučio spėjo išvykti kiek anksčiau nei į jį buvo įsiveržta.
Pasak Turkijos pareigūnų, pasikėsinimas nužudyti R.T.Erdoganą buvo vienas svarbiausių punktų perversmo plane, kuriame taip pat buvo numatyta nuversti išrinktą šalies vyriausybę.
Turkija dėl nepavykusio liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą kaltina judėjimą, kuriam vadovauja JAV gyvenantis dvasininkas Fethullah Gulenas. Jo sekėjai kaltinami infiltravęsi į ginkluotąsias pajėgas ir kitas valstybės institucijas.
„Mirties bausmė neskaudintų“
Vienas vyriausių teisiamų kariškių, buvęs brigados generolas Gokhanas Sahinas Sonmezatesas, neigė esąs kaip nors susijęs su F.Gulenu ir jo organizaciją pavadino „iškrypimu“.
G.S.Sonmezatesas sakė manęs veikęs kartu su Turkijos kariuomene.
„Mano motyvas buvo apsaugoti savo šalį“, – sakė jis.
Kitas įtariamasis, majoras Sukru Seymenas, teisme prisipažino teatrališkai.
„Taip, aš vykdžiau perversmą, – sakė jis ir pridūrė. – Net jeigu gaučiau mirties bausmę, tai manęs neskaudintų“.
Jis taip pat sakė, kad nėra F.Guleno pasekėjas, o šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko gerbėjas.
Teismas vyksta ne teismo rūmų salėje, o konferencijų centre, kad jame galėtų dalyvauti visi įtariamieji.
Teismas vyksta ne teismo rūmų salėje, o konferencijų centre, kad jame galėtų dalyvauti visi įtariamieji.
Įtariamiesiems skirtos vietos salės viduryje, juos supa dešimtys karių su guminėmis lazdomis. Pirmas bylos nagrinėjimo etapas turėtų užtrukti iki kovo 15 dienos.
Prokurorai reikalauja daugkartinių mirties bausmių kiekvienam iš 47 įtariamųjų, tarp kurių yra 37 įtariami „specialiojo būrio“ kariai.
Daugelis jų buvo sulaikyti R.T.Erdoganui pradėjus susidorojimą su perversmo organizatoriais, kai slapstėsi virš Marmario esančiuose kalnuose, urvuose.
Kitokia Turkija
Turkija pasipiktino pareiškimais, esą tai, kad perversmo organizatoriai nesugebėjo eliminuoti prezidento, kelia klausimų dėl jų kėslų rimtumo.
R.T.Erdoganui, kartu su artimaisiais, tarp kurių buvo ir jo žentas energetikos ministras Beratas Albayrakas, pavyko pabėgti iš Marmario į Stambulą, iš kurio jis vadovavo pučo numalšinimui.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad per perversmą buvo nužudyti du turkų policininkai, kurie saugojo R.T.Erdoganą viešbutyje.
Jų planas buvo „neutralizuoti prezidentą“, sakė R.T.Erdogano advokatas Huseyinas Aydinas prie teismo salės.
„Jeigu mūsų prezidentas būtų buvęs neutralizuotas, kaip buvo planuota, mes turėtumėme kitokią Turkiją“, – sakė jis.
Prie konferencijų centro susirinkę žmonės laikė Turkijos vėliavas ir skandavo F.Guleną smerkiančius šūkius.
Po perversmo pasigirdo raginimų sugrąžinti mirties bausmę, kuri Turkijoje buvo panaikinta 2004 metais. Jos sugrąžinimas užkirstų kelią ilgalaikiui Turkijos siekiui tapti ES nare.
Nepaisant to, R.T.Erdoganas mitinguose ne kartą žadėjo pritarti mirties bausmės sugrąžinimui, jeigu parlamentas priimtų atitinkamą įstatymą.
