Abu lyderiai griežtai nepritaria JAV karių buvimui Sirijoje ir laiko jį kliūtimi Ankarai ir Maskvai daryti įtakai šiai valstybei. Kremliuje surengtas judviejų susitikimas yra pirmasis nuo gruodžio 19 dienos, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planus išvesti iš Sirijos amerikiečių kontingentą.
V.Putinas ir R.T.Erdoganas sveikindamiesi prieš derybas pavadino vienas kitą „brangiais draugais“ ir gyrė savo šalių glaudžius saitus bei vaidmenį užtikrinant regiono saugumą.
Rusija ir Iranas padėjo Sirijos prezidentui Basharui al Assadui atkovoti didžiąją dalį jo šalies teritorijų, tačiau Turkija per beveik aštuonerius metus besitęsiantį pilietiniame kare rėmė Damasko priešus. Nepaisant šio fakto, visos trys šalys tarpininkavo rengiant taikos susitarimą Sirijai, vildamosi pakirsti JAV įtaką regione.
Dabar turėtų paaiškėti, kiek tvirtas yra šis susitarimas, D.Trumpui netikėtai nusprendus gražinti karius namo, o Maskvai, Ankarai ir Teheranui pradėjus varžytis dėl įtakos Sirijoje.
Rusija siekia, kad B.al Assado vyriausybė susigrąžintų kurdų kontroliuojamų pasienio regionų, esančių ryčiau Eufrato upės, kontrolę po planuojamo JAV karių pasitraukimo iš tų teritorijų, bet Turkija tokiai perspektyvai nepritaria.
Ankara reikalauja, kad Sirijos šiaurės rytuose būtų sukurta 32 km pločio „saugumo zona“, atskirianti Sirijos kurdų grupuotes – Liaudies apsaugos dalinius (YPG) – nuo Turkijos sienos. Turkų vyriausybė laiko YPG „teroristine grupuote“ dėl jos numanomų ryšių su Turkijoje veikiančiais kurdų sukilėliais.
Maskva leido suprasti, kad galėtų būti atvira diskusijoms dėl Turkijos siekio sukurti tokią zoną, bet perspėjo, jog itin svarbu, kad Damaskas susigrąžintų šiuo metu JAV ir jų sąjungininkų kurdų kontroliuojamas teritorijas.
Ankara nerimauja, jog Sirijos vyriausybei pasirašius bet kokį susitarimą su pasienyje ir strategiškai svarbiame Manbidžo mieste veikiančiais YPG kovotojais, kurdų pajėgos toliau keltų grėsmę Turkijos saugumui.
Atrodo, kad Maskva linkusi palaikyti Damasko derybas su kurdais, tikėdamasi, kad šis dialogas leistų Sirijos vyriausybei kontroliuoti daugiau teritorijų šalyje ir išplėsti joje savo įtaką. Tuo metu Vašingtono sprendimas išvesti karius dar labiau sustiprino Rusijos, kaip įtakingiausios žaidėjos Sirijoje, vaidmenį.
Kaip antradienį pranešė Sirijos provyriausybinis laikraštis „al Watan“, kurdų delegacija atvyko į Maskvą diena anksčiau nei R.T.Erdoganas. Kurdų pareigūnai kol kas šio fakto oficialiai nepatvirtino.
Tuo pat metu V. Putinas, regis, pasiruošęs derinti Turkijos saugumo interesus Sirijoje, nes laiko glaudžius ryšius su Ankara svarbia atsvara JAV įtakai regione.
Rusijos ir Turkijos interesai taip pat susikerta šiaurės vakarinėje Sirijos provincijoje Idlibe, kurioje gyvena 3 mln. žmonių, tarp jų – daugelis tų, kurie buvo priversti palikti namus kituose šalies dalyse.
Pernai rugsėjį V.Putinas ir R.T.Erdoganas pasiekė deeskalavimo susitarimą, leidusį išvengti potencialaus Damasko pajėgų puolimo prieš Idlibą, galėjusio sukelti provincijoje humanitarinę katastrofą. Pagal šią sutartį, buvo sukurta saugumo zona; joje patruliuoja turkų pajėgos ir draudžiama naudoti sunkiuosius ginklus.
Turkija siekia, kad šis susitarimas toliau galiotų, būgštaudama, kad sirų vyriausybė mėgina jį pakirsti.
Maskva savo ruožtu ragina Ankarą veikti ryžtingiau ir pažaboti Idlibe veikiančius kovotojus, ne kartą puolusius Sirijos ir Rusijos karius.
Rusų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad su teroristų tinklu „al Qaeda“ susiję kovotojai iš esmės užvaldė šį regioną. Ji pabrėžė, jog smurto protrūkis Idlibe kelia grėsmę Rusijos aviacijos bazei, esančiai kaimyninėje Latakijos provincijoje.
