„Tai pirmas susitikimas su advokatais nuo 2011 metų. Susitikimas truko maždaug vieną valandą“, – sakė Rezanas Sarica. Jis pridūrė, kad susitikimas įvyko gegužės 2 dieną.
Maždaug 3 tūkst. kurdų kalinių nuo lapkričio tęsia bado streiką, taip protestuodami prieš jo izoliaciją, o aštuoni kaliniai dėl to nusižudė, nurodo prokurdiška Liaudies demokratijos partija (HDP).
Kitas su A.Ocalanu susitikęs advokatas Nevrozas Uysalas sakė, kad perduoda kalinamo lyderio žinią bado streiko dalyviams apriboti savo protestus.
„Gerbiame mūsų draugų pasipriešinimą kalėjimuose ir kitur, bet norime, kad jie nevykdytų to iki tokio masto, kuris keltų pavojų jų sveikatai ar nulemtų mirtį“, – sakė N.Uysalas.
Turkija vieną savo didžiausių priešų A.Ocalaną sučiupo 1999 metų vasarį ir jau 20 metų kalina jį įtvirtintoje Imrali saloje netoli Stambulo.
„Dar neaišku, ar susitikimai su advokatais periodiškai tęsis, – sakė R.Sarica. – Tik dviem advokatams buvo leista susitikti su juo, nors prašymus pateikė keturi advokatai.“
PKK teroristine organizacija laiko Ankara ir jos sąjungininkai Vakaruose. Per kurdų sukilimą Turkijoje nuo 1984 metų žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių.
2015 metais žlugus ugnies nutraukimui, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sugriežtino savo retoriką kurdų sukilėlių atžvilgiu, taip sumažindamas politinio sprendinio šiam ilgai rusenančiam konfliktui tikimybę.
A.Ocalano broliui Mehmetui sausio mėnesį pirmą kartą nuo 2016-ųjų buvo leista aplankyti jį kalėjime.
Sukilėlių lyderis gimė neturtingoje valstiečių šeimoje Emerlio kaime Turkijos pietryčiuose. Oficiali jo gimimo data yra 1949 metų balandžio 4-oji.
Turkų agentams jį sučiupus Kenijoje, jis už išdavystę buvo nuteistas mirti, bet Turkijai 2002-aisiais panaikinus mirties bausmę, bausmė A.Ocalanui buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Tuo metu šalis atrodė priartėjusi prie narystės Europos Sąjungoje užsitikrinimo.
