Šešios partijos, nusiteikusios prieš Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, taip pat pažadėjo vasario 13 dieną susitarti dėl bendro kandidato itin svarbiems rinkimams, kurie laikomi vienais reikšmingiausių Turkijoje per kelių pastarųjų kartų gyvenimą.
Opozicijos 2 300 punktų programa siekiama panaikinti daugelį galių, kurias šalies lyderis sukaupė per jau du dešimtmečius trunkantį valdymą.
„Pereisime prie sustiprintos parlamentinės sistemos“, – teigiama programoje.
-
Švedija nori grįžti prie „dialogo“ su Turkija dėl NATO
-
Tęsiantis ginčui dėl narystės NATO, Suomija patvirtino karinio pobūdžio pardavimą Turkijai
-
Kaip Turkijos lyderis bando laimėti rinkimus? Švaistosi pinigais
-
Turkijos žaidimai: ko siekia Ankara šantažuodama NATO dėl Suomijos ir Švedijos
-
R.T.Erdoganas: Turkija galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be Švedijos
-
Turkija pasisako už Suomijos kandidatūros į NATO patvirtinimą anksčiau už Švedijos
„Panaikinsime prezidento galią leisti dekretus“, – pridūrė opozicija.
R.T.Erdoganas savo valdymą pradėjo 2003-aisiais kaip ministras pirmininkas, o 2014-aisiais, kai baigėsi jo įgaliojimai, tapo šalies prezidentu. Tuomet šis postas buvo kur kas mažiau įtakingas nei dabar.
2017-aisiais jis įgyvendino konstitucijos pakeitimus, kuriais panaikino premjero instituciją ir įsteigė naują galingą vykdomąją valdžią, suteikdamas sau galimybę faktiškai valdyti dekretais.
Opozicija pažadėjo pakeisti konstituciją taip, kad ji veiktų panašiai, kaip veikė didžiojoje Turkijos dalyje po Osmanų imperijos laikų.
Ji įsipareigojo skubiai iš dalies pakeisti konstituciją, ir „nutraukti neaiškų ir savavališką susirinkimų ir demonstracijų laisvių ribojimą“.
„Stiprinsime minties, nuomonės ir saviraiškos laisvę“, – nurodė opozicija.
Konstitucijos pakeitimai gali būti ratifikuoti surinkus 400 balsų 600 narių turinčiame parlamente.
Jie taip pat gali būti pateikiami balsavimui nacionaliniu lygmeniu, jei opozicija surinktų 360 balsų, kurie būtini norint inicijuoti konstitucinį referendumą.
Po 2016 metų nepavykusio bandymo įvykdyti perversmą Turkijos prezidentas ėmėsi plataus masto valymų, kurie suvaržė daugelį laisvių, suteiktų per pirmąjį valdymo dešimtmetį.
Analitikų vertinimu, 90 proc. Turkijos žiniasklaidos šiuo metu kontroliuojama vyriausybės arba jos verslo sąjungininkų.
Dėl kaltinimų terorizmu, kuriuos, teisių aktyvistų nuomone, R.T.Erdoganas naudoja kitaminčiams slopinti, kalėjimuose šiuo metu uždaryti tūkstančiai aktyvistų, kurių daugelis yra kurdai.
Opozicija ne tik pasisako už minties ir saviraiškos laisvės stiprinimą, bet ir pažadėjo priversti Turkijos nacionalinį transliuotoją TRT ir valstybinę naujienų agentūrą „Anadolu“ laikytis „nepriklausomumo ir objektyvumo principų“.
