Per posėdį, užsitęsusį iki išnaktų, parlamentas patvirtino paskutinius septynis iš 18 konstitucijos straipsnių. Per galutinį balsavimą dėl viso teisės akto valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) užsitikrino 339 pritariančiųjų balsus.
Partijai reikėjo mažiausiai 330 balsų – trijų penktadalių daugumos – kada konstitucijos pataisos būtų priimtos ir perduotos galutiniam patvirtinimui per referendumą.
Per antrąjį skaitymą 142 deputatai balsavo prieš šias pataisas.
Projekte siūloma, kad Turkija pirmąkart per šalies naujausiųjų laikų istorija būtų pertvarkyta į prezidentinę respubliką, bet šios didelio masto pataisos vertinamos itin prieštaringai.
Pagal naująją tvarką prezidentas įgytų galią skirti ir atleisti ministru, o premjero postas būtų panaikintas – pirmąkart per Turkijos istoriją.
Vyriausybės vadovo pareigas perimtų vienas arba keli viceprezidentai.
Turkijoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, praėjus pusmečiui po liepos 15-ąją nesėkmingai mėginto įvykdyti perversmo. Naujieji pakeitimai taip pat išplėstų sąlygas, kada prezidentas gali paskelbti nepaprastąją padėtį.
Be to, numatoma, kad parlamento ir prezidento rinkimai bus rengiami vienu metu. Projekte numatoma, kad artimiausi rinkimai turi būti surengti 2019 metų lapkričio 3 dieną.
Tuojau po balsavimo premjeras Binali Yildirimas sakė 550 vietų parlamentui, kad „paskutinis žodis“ ir „paskutinis sprendimas“ turėtų būti suteiktas tautai.
„Niekam neturėtų kilti jokių abejonių, kad sprendžiant konstitucijos pakeitimų klausimą teisingiausią sprendimą neabejotinai priims žmonės“, – teigė jis.
Šis plebiscitas tikriausiai bus surengtas balandį.
Projektui pirmuoju skaitymu buvo pritarta po sausio 9 dieną prasidėjusio ir savaitę trukusio debatų maratono. Daugelis svarstymų irgi užsitęsdavo iki vėlumos.
Per abu skaitymus buvo įsiplieskusios deputatų muštynės – didžiausios per daugelį pastarųjų metų.
