R.T.Erdoganas dominuojanti asmenybė Turkijos politikoje jau 14 metų. Jis buvo šalies premjeras nuo 2003 iki 2014 metų, o po to tapo šalies prezidentu, žadėdamas stiprinti būtent šios institucijos galias.
Galingiausia Turkijos politikos asmenybe nuo pat valstybės kūrėjo Kemalio Atatiurko laikų tapęs R.T.Erdoganas dažniausiai pasiekdavo tai, ko įsigeisdavo.
Po nepasisekusio perversmo liepos mėnesį jis smogė opozicijos veikėjams, suspenduodamas arba išmesdamas iš darbo dešimtis tūkstančių valdininkų, policijos pareigūnų, mokytojų. Perversmo metu žuvo 260 žmonių.
R.T.Erdoganui pavaldi Teisingumo ir Vystymosi partija (AKP) ir formaliai opozicijoje esant, tačiau valdžiai paklusni Nacionalistų partija turi balsų daugumą parlamente ir gali patvirtinti konstitucinius pasikeitimus.
Tvirtinama referendume
Šie pakeitimai dar būtų tvirtinami pavasarį planuojamame referendume. Turkijos konstitucija nebuvo keičiama nuo 2010 metų.
Dabartinius Turkijos prezidentas nuolat teigė, kad Turkijai reikalinga prezidentinės valdžios sistema, kokia yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Prancūzijoje.
Jo teigimu, tokia sistema padeda išvengti silpnų koalicijų ir galimų pavojų šalies saugumui.
Jei konstituciniai pakeitimai bus priimti, jie įsigalios 2019 metais ir būtent nuo tada R.T.Erdoganas galės perimti prezidento postą dar dvejoms penkių metų kadencijoms.
Jei konstituciniai pakeitimai bus priimti, jie įsigalios 2019 metais ir būtent nuo tada R.T.Erdoganas galės perimti prezidento postą dar dvejoms penkių metų kadencijoms.
„Tai būtų naujos eros pradžia“ , – tikino Turkiją jau 14 metų valdantis politikas.
Perduotų valdžią prezidentui
Premjeras Binalis Yildirimas sakė, kad Turkija jau ir taip de facto yra prezidentinė valstybė. Jis palaiko R.T.Erdogano siūlymus, nepaisant to, kad tai panaikintų dalį jų funkcijų, kurias perimtų šalies lyderis.
Turkijos opozicija baiminasi, kad jau ir taip nusižengimais žmogaus teisėms ir laisvėms pasižyminti valstybė, taps autoritarinio lyderio valdoma šalimi. Šių pasikeitimų patvirtinimas galutinai sužlugdytų jau ir taip pašlijusį Europos Sąjungos ir Turkijos bendradarbiavimą.
Parlamentui pirmadienį pradėjus derėtis dėl pasikeitimų, policijos pareigūnai Ankaroje ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus, teigiančius, kad tai galutinis demokratijos Turkijoje žlugimas.
„Demokratija, žmogaus teisės, meilė vėliavai ir savo šaliai nėra kairiųjų ar dešiniųjų reikalas“, – teigė opozicinės Respublikonų liaudies partijos politikas Kemalis Kilicadaroglu.
„Konstitucija turėtų būti pagrindinė knyga mums visiems. Visi žmonės turėtų jausti, kad Konstitucija yra jų, kai perskaito bet kurią jos dalį. Jie bando paversti demokratinį parlamentinį režimą totalitariniu“, – pridūrė jis, kalbėdamas protestų prie parlamento metu.
