Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Turkijos parlamento pirmininkas ragina priimti religinę konstituciją

Turkijai reikia religinės konstitucijos, pirmadienį pareiškė parlamento pirmininkas Ismailas Kahramanas, o šis jo pareiškimas tikriausiai sustiprins būgštavimus dėl stiprėjančios šalies islamizacijos vadovaujant Teisingumo ir plėtros partijai (AKP).
I.Kahramanas ir R.T.Erdoganas
I.Kahramanas ir R.T.Erdoganas / „Scanpix“/AP nuotr.

„Kodėl mes, būdami musulmoniška šalimi, turime būti situacijoje, kai esame atskirtyje nuo religijos“, – sakė I.Kahramanas, kurį citavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

„Esame musulmoniška šalis. Dėl to mums reikia religinės konstitucijos“, – sakė AKP priklausantis I.Kahramanas per konferenciją Stambule.

„Sekuliarizmo negali būti naujoje konstitucijoje“, – pridūrė jis.

Kritikai kaltina prezidento Recepo Tayyipo Erdogano islamiškas šaknis turinčią AKP, kad nuo tada, kai 2002 metais atėjo į valdžią, ji veikia prieš pasaulietines vertybes, kurioms pamatą padėjo šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas.

Per dvejus pastaruosius metus vyriausybė panaikino draudimą moterims ir merginoms mokyklose ir valstybės tarnyboje ryšėti skareles. Ji taip pat suvaržė prekybą alkoholiu ir netgi ėmėsi žingsnių uždrausti valstybiniams universitetams turėti bendrabučius, kuriuose gyventų abiejų lyčių studentai.

Didžiausios opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Kemalis Kilicdaroglu griežtai sukritikavo parlamento pirmininko pareiškimą.

„Artimuosiuose Rytuose viešpataujantis chaosas yra tokios kaip ši mąstysenos, kai religija paverčiama politikos instrumentu, padarinys“, – rašė K.Kilicdaroglu socialiniame tinkle „Twitter“.

„Sekuliarizmas egzistuoja, todėl visi gali laisvai praktikuoti savo religiją, pone Kahramanai!“ – pažymėjo jis.

Kai AKP lapkritį sugrįžo į valdžią, iškovojusi netikėtą pergalę pirmalaikiuose rinkimuose, vyriausybė pareiškė, kad jos prioritetas bus siekis pakeisti konstituciją, paveldėtą iš karinės chuntos po 1980-ųjų perversmo.

Keli derybų šiuo klausimu ratai, pastarasis iš kurių vyko vasarį, žlugo, opozicijai nepritariant prezidento valdžios stiprinimui.

I.Kahramanas pirmadienį pasisakė už „prezidentinę valdymo sistemą“ Turkijoje ir atmetė prielaidas, kad tai atvertų kelią autoritarizmui.

„Kai kas sako, kad daugiau galių turinti prezidento institucija reiškia diktatūrą, – sakė jis. – Kaip tai susiję? Ar (JAV prezidentas Barackas, – red.) Obama yra diktatorius?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos