„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 05 19 /17:53

Turkijos prezidentas kategoriškas: sako „ne“ Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R.T.Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.
Recepas Tayyipas Erdoganas
Recepas Tayyipas Erdoganas / „Scanpix“/AP nuotr.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

Pasak R.T.Erdogano, Turkijos prieštaravimą nulėmė Švedijos – ir mažesniu mastu Suomijos – numanoma parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Visas R.T.Erdogano pokalbio su jaunimu įrašas turėtų būti paskelbtas vėlai ketvirtadienį, Turkijai minint karo už nepriklausomybę pradžios 1919-aisiais metines.

Remiantis anksčiau ketvirtadienį paskelbtais komentarais, R.T.Erdoganas apkaltino dvi potencialias NATO nares, ypač Švediją, esant „teroro židiniu, teroro namais“.

Prezidento teigimu, abi valstybės teikia finansinę ir karinę paramą kurdų ginkluotoms grupuotėms. Įtariami Šiaurės šalių ryšiai su teroristinėmis organizacijomis reiškia, kad jos neturėtų būti transatlantinio aljanso dalimi, nurodė R.T.Erdoganas.

Turkijos pareigūnai, įskaitant prezidentą, taip pat pareiškė nepritariantys Suomijos ir Švedijos narystei dėl Ankarai taikomų ginklų eksporto apribojimų.

Kelios Europos šalys, įskaitant abi Šiaurės valstybes, apribojo ginklų eksportą į Turkiją, jai 2019 metais pradėjus karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose. Ankaros teigimu, tų veiksmų tikslas buvo išvalyti pasienio teritoriją nuo kurdų kovotojų.

Pasak Turkijos, Sirijos veikiančių kurdų Liaudies gynybos daliniai (YPG) yra tiesiogiai susiję su PKK. Ankarą erzina šiai grupuotei teikiama JAV parama kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Tuo metu Jungtinės Valstijos yra „įsitikinusios“, kad Turkijos susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO pavyks įveikti, trečiadienį pareiškė JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį savo ruožtu pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs