Pasak katalikiškos žinių agentūros „Fides“, patriarchas Baltramiejus žada laišku kreiptis į Turkijos prezidentą Tayyipą Erdoganą dėl Konstantinopolio Bažnyčios statuso ir dėl įstatymams prieštaraujančių juridinių aktų, kuriais valstybė paverčia niekais duotus pažadus sugražinti nekilnojamą turtą Turkijos religinėms mažumoms.
Patriarchui ypač rūpi patriarchalinis Chalkio teologijos institutas, kuriam draudžiama veikti jau 45 metus. Daug kartų buvo skelbta, pasisakė ir valdžios atstovai, jog greitai vėl bus leista veikti pagrindinei patriarchato teologijos akademijai, tačiau visi pažadai liko tik žodžiais. Konstantinopolio patriarchas viliasi galėsiąs su Turkijos valstybės vadovu susitikti dar gegužės mėnesį.
Baltramiejus I neseniai kalbėdamas spaudos atstovams patriarchate pasakė, kad religinių mažumų santykiai su Turkijos valdžia vėl patiria „kritišką momentą“. Religinių fundacijų tarybos buvęs narys Laki Vingas paaiškino konferencijoje, jog nuosavybės teisių panaikinimo procesai jau prasidėjo, o tai kelia nerimą.
Patriarchatui ypač neramu dėl Turkijos valstybės institucijų bandymo konfiskuoti patriarchato turtą, panaikinant juridinius aktus, kuriais žemės buvo sugražintos Konstantinopolio ekumeninio patriarchato sostui vadovaujantis įstatymais, numatančiais anksčiau turkų institucijų konfiskuotų žemių restituciją religinėms mažumoms.
Ankaros žinybos ypač siekia iš naujo suvalstybinti patriarchato 98 arų sklypą Goksu vietovėje ir kita plotą Umit Tepesi vietovėje, kuris prieš keturis metus buvo paskirta atkuriamam Chalkio ortodoksų teologijos institutui. Valstybinė miškų urėdija siekia minėtąsias žemes atiduoti valstybės iždui. „Fides“ pažymi kad šitaip Turkijos valdžia juridiniu administraciniu keliu rodo visišką nesiskaitymą su Konstantinopolio patriarchatu, kurio pastovi būstinė yra Stambule.
Ankaros institucijos siekia kitais panašiais juridiniais aktais nusavinti ir kitų Turkijos religinių bendruomenių bažnyčias ir šventoves, ypač neveikiančias. Pavyzdžiui, Dijarbakyre, Turkijos pietryčiuose, Sirų fundacija ir vietinė evangelikų bendruomenė protestuoja prieš Turkijos vyriausybės potvarkį, nusavinantį didelę miesto dalį prie Tigro upės, kurioje yra visos krikščionių bendruomenių bažnyčios.
Pagal aktą, išspausdintą Turkijos vyriausybės žiniose, kovo mėnesį buvo nusavinta armėnų Šv. Kiriako katedra, sirų Šv. M. Marijos bažnyčia, chaldėjų Šv. Sergijaus, armėnų katalikų bažnyčia ir protestantų maldos namai bei daugiau kaip šeši tūkstančiai gyvenamųjų būstų Dijarbakyro senamiestyje.
Turkijos vyriausybė paaiškino, jog tai prevencinė priemonė senamiesčiui apsaugoti nuo konflikto su kurdais. Simboliška kultui uždarytos armėnų Šv. Kiriako katedros padėtis. Ši, viena didžiausių ir seniausių armėnų šventovė tik neseniai buvo atrestauruota po ilgus metus trukusių derybų su valdžia.
