Pasak kelių „Laisvosios Europos radijo“ šaltinių, nenorėjusių viešinti tapatybės, naujausi skaičiai atskleidžia didžiulę demografinę krizę: per pastarąjį dešimtmetį Turkmėniją paliko beveik 2 mln. žmonių.
Pasak šaltinių, 2008–2018 laikotarpio duomenys niekada nebuvo paviešinti. Tačiau panašu, kad menkos ekonominės galimybės, išaugę finansiniai sunkumai ir asmeninių laisvių suvaržymai sukėlė masinę emigraciją.
Oficialiais duomenimis, Turkmėnijos populiaciją 2018 metais sudarė 5,4 mln. žmonių. Vis dėlto, pasak šaltinių, iš tiesų jų galėjo būti trečdaliu mažiau.
„Remiantis slaptais valstybės statistikos komiteto surinktais duomenimis, 2008–2018 metais šalį paliko 1 879 413 žmonių. Jie gavo nuolatinius leidimus gyventi ir/ar dirbti už šalies ribų“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė šaltinis.
Į šiuos duomenis neįtraukti laikinai užsienyje dirbantys turkmėnai darbininkai.
Pasak šaltinių, problemos su statistika prasidėjo 2012 metais atlikus surašymą, kurio rezultatai niekada nebuvo paviešinti, ir kuriais prezidentas G.Berdymuchamedovas nebuvo patenkintas.
„Pareigūnai davė surašymo rezultatus prezidentui, tačiau jam tai nepatiko, – teigė antras šaltinis. – Todėl jis liepė pareigūnams atlikti naują, išsamų tyrimą, remiantis kitais kriterijais, pavyzdžiui, būsto ar mokyklos registrais.“
Tačiau po šešerių metų gauti rezultatai Turkmėnijos diktatoriui taip pat neįtiko.
„Kai jam buvo pateikti naujausi skaičiai, jis puolė į isteriją. Niekas negalėjo labiau diskredituoti jo valdymo nei trečdalis išvykusių gyventojų“, – teigė kitas šaltinis.
Žadėjo, kad situacija pagerės
„Laisvosios Europos radijas“ rašo, kad dėl skaidrumo, informacijos laisvės ir nepriklausomos žiniasklaidos trūkumo beveik neįmanoma matyti aiškaus Turkmėnijos paveikslo.
Tačiau pastaraisiais metais būta ženklų, kad pareigūnai bandė slopinti emigracijos bangą.
2017 metais dešimtys piliečių nebuvo įleisti į savo tarptautinius skrydžius – jiems kelią užkirto migracijos pareigūnai. Kai kuriems buvo atlygintos išlaidos už bilietus, tačiau nepateiktas joks oficialus paaiškinimas.
2018 m. turkmėnai skundėsi, kad jaunesniems nei 40 metų asmenims nebuvo leidžiama išvykti į užsienį. Liudininkai teigė, kad tuomet migracijos tarnybos pareigūnai stabdydavo žmones pasų kontrolės punktuose oro uostose ir pasienio perėjose.
Turkmėnas: „Paprašyti nurodyti priežastį, pareigūnai pasakė, kad regione nebeliko nė vieno, kas galėtų dirbti. Jie sakė: jei visi išvyksite, kas pasiliks ir dirbs.“
„Migracijos pareigūnai sakė gavę instrukcijas iš šalies neišleisti nė vieno, jaunesnio nei 40 metų amžiaus“, – teigė 36 metų amžiaus vyras iš Dašoguzo regiono.
„Paprašyti nurodyti priežastį, pareigūnai pasakė, kad regione nebeliko nė vieno, kas galėtų dirbti. Jie sakė: jei visi išvyksite, kas pasiliks ir dirbs“, – teigė tapatybės nenorėjęs atskleisti vyras.
Nepaisant kliūčių, daugybė turkmėnų bando išvykti į dirbti į užsienį. Tarp populiariausių krypčių – Rusija, Kazachstanas ir Turkija.
2018-ųjų gruodį Laisvojo Europos radijo žurnalistas gavo nuotrauką, darytą prie Rusijos ambasados konsulinio departamento Turkmėnijos sostinėje Ašchabade.
Pasak žurnalisto, daugiausia eilėje – etniniai turkmėnai, siekiantys visam laikui persikelti į Rusiją. O turkmėnų pareigūnai prie konsulato bandė įtikinti žmones, kad šie persigalvotų dėl išvykimo į Rusiją.
„Prie konsulato pastato atvyko didelis autobusas ir maždaug 20-iai žmonių buvo liepta į jį įlipti. Po kelių valandų jie grįžo“, – tikino žurnalistas.
„Jie pasakojo, kad pareigūnai sakė jiems neišvykti iš Turkmėnijos, ir kad situacija labai greitai pasitaisys“, – pridūrė jis.
Nepaisant gausių šalies gamtinių išteklių, daug turkmėnų patiria finansinių sunkumų: šalyje paplitęs nedarbas, kyla maisto produktų kainos.
Pranešama apie ilgas eiles prie valstybinių parduotuvių: žmonės laukia duonos ir kitų pagrindinių maisto produktų, pardavinėjamų pagal griežtą paskirstymo sistemą.
