Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai teigia, kad HDP yra kurdų kovotojų, nuo 1984 metų įsitraukusių į jau dešimtis tūkstančių gyvybių pareikalavusį sukilimą prieš Turkijos valstybę, politinį frontą.
Pati partija neigia palaikanti oficialius ryšius su uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojais ir teigia, kad užsitraukė nemalonę dėl įnirtingo priešinimosi jau 18 metų besitęsiančiam autoritariniam R.T.Erdogano valdymui.
Kaip pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra, trečiadienį pateiktą prašymą parengė Bekiras Sahinas – šiuo metu HDP veiklą nagrinėjančio Aukščiausiojo Teismo paskirtas prokuroras. B.Sahinas teigimu, ši politinė jėga mėgina „suardyti valstybės ir liaudies nedalomumą“.
Politinis ir teisinis puolimas prieš HDP suintensyvėjo 2015 metais, kai žlugo kurdų kovotojų ir R.T.Erdogano vyriausybės pasiektos paliaubos.
Su dar didesniais rūpesčiais ši politinė jėga susidūrė R.T.Erdoganui atlaikius mėginimą jį nuversti 2016 metais. Po žlugusio karinio perversmo šalyje prasidėjo plataus masto valymas, per kurį dešimtys tūkstančių asmenų buvo įkaltinti ar atleisti iš pareigų valstybės institucijose.
Tarp sulaikytųjų buvo du buvę HDP pirmininkai. 2016 metais jie buvo keliems dešimtmečiams pasiųsti už grotų.
Dauguma iš 65 HDP merų, išrinktų 2019 metais daugiausia kurdiškuose šalies pietryčiuose, nuo to laiko buvo pakeisti vyriausybės paskirtais patikėtiniais.
Tolesnių klausimų dėl HDP ateities kilo, valdančiojoje koalicijoje dirbančio nacionalistų judėjimo vadovui Devletui Bahceliui praėjusių metų pabaigoje ėmus raginti Turkijos aukščiausios instancijos teismą imtis veiksmų.
Kasacinis teismas inicijavo tyrimą dėl partijos veiklos kovo 2 dieną – praėjus dviem savaitėms po to, kai R.T.Erdoganas apkaltino kurdus kovotojus nužudžius grupę turkų belaisvių per vyriausybės surengtą nesėkmingą gelbėjimo operaciją Irake.
Praėjusį mėnesį Turkijos parlamentas taip pat pradėjo svarstyti, ar panaikinti teisinę neliečiamybę 25 įstatymų leidėjams, įskaitant 20 HDP narių.
Omeras Farukas Gergerlioglu, įtakingas HDP narys ir žmogaus teisių gynėjas, anksčiau trečiadienį neteko deputato mandato, teismui kontroversiškoje byloje pripažinus jį kaltu dėl „terorizmo propagandos“ socialiniuose tinkluose.
