Į Vokietiją vyksta vis mažiau pabėgėlių ir migrantų – per pirmuosius šešis 2017 mėnesius šalyje sulaukta apie 90 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Panašių skaičių tikimasi ir antrąjį praėjusių metų pusmetį.
Tai, žinoma, reiškia, kad atvykstančiųjų mažėja. Bet našta miestų, miestelių ir kaimų savivaldybėms, kurios vis dar moka už pabėgėlių prieglaudų – daugeliu atvejų tuščių – išlaikymą.
Atvykėlių mažiau – kaštai didėja
Vokietijos visuomeninio transliuotojo WDR užsakymu atlikta apklausa neseniai parodė, kad trečdalis visų pabėgėlių prieglaudų daugiausia gyventojų šalyje turinčioje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje stovi tuščios.
Tuo pat metu patalpų nuomos, apsaugos, elektros, šildymo ir remonto kaštai tik didėja. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien 250 tūkst. gyventojų turinčiam Menchengladbachui prieglaudos atsieina beveik 10 mln. eurų per metus.
Pabėgėlių krizės įkarštyje Menchengladbachas žaibiškai atidarė prieglaudas, kuriose galėtų tilpti iki 2,3 tūkst. pabėgėlių. Bet dabar prieglaudose gyvena tik 750 prieglobsčio prašytojų – tai reiškia, kad du trečdaliai prieglaudų yra nenaudojamos.
Berlyne, Hamburge ir Brėmene pabėgėlių prieglaudos užimtesnės, tačiau didžiausiose Vokietijos žemėse laisvų vietų vis daugiau.
Tuščios prieglaudos brangiai atsieina
Vokietijos miestų ir regioninės valdžios atstovai sunerimę. Mat kiekvienam Šiaurės Reino-Vestfalijos miestui už kiekvieną apgyvendintą pabėgėlį skiriama po 10,4 tūkst. eurų per metus, o jei atvykėlių mažiau, kuklesnės ir lėšos – nors jų tikrai reikia.
Šiaurės Reino-Vestfalijos Miestų ir savivaldos tarybos narys Andreasas Wohlandas mano, kad situaciją reikėtų įvertinti iš naujo ir institucijoms skirti daugiau pinigų: „Mes norime didesnio finansavimo vienam asmeniui.“
Pagal Vokietijos įstatymus, prieglobsčio prašytojai negali laisvai pasirinkti, kur gyventi. Kitaip tariant, negali išvykti į pigesnę provinciją.
Tokie pageidavimai skelbiami, nes tuščių pabėgėlių prieglaudų išlaikymas ypač problematiškas miestams, ir taip susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Tinkamas pavyzdys – Bochumas.
Miesto Harpeno-Rosenbergo rajone pabėgėlių prieglauda buvo paverstas buvęs plaukimo baseino kompleksas. Tokia transformacija kainavo 11,1 mln. eurų, o sumokėjo vietos valdžia.
Tačiau nuo 2016-ųjų spalio, kai prieglauda buvo parengta apgyvendinimui, žmonės gyvena tik trijose iš penkių komplekso dalyse. Likusios dvi – tuščios. Komplekse gali gyventi 450 pabėgėlių, bet gyvena tik 170.
Dabar Bochume karštai ginčijamasi, kaip elgtis toliau. Su sprendimais, tiesa, patariama neskubėti, nes niekas negali prognozuoti, kokie prieglobsčio prašytojų srautai vyks ateityje.
Skirtingi miestai – skirtingi sprendimai. Antai Diuseldorfe laikinos prieglaudos paverčiamos nuolatiniais būstais – miestas turi pasirūpinti, kad 5 tūkst. pabėgėlių, kurie gavo teisę pasilikti Vokietijoje, bet neišgali įsigyti ar nuomotis gyvenamosios vietos, 2018-aisiais turėtų namus.
Iš pradžių planuoti būstai 3 tūkst. pabėgėlių, tačiau skaičius buvo padidintas, kadangi, pagal Vokietijos įstatymus, tokie asmenys negali laisvai pasirinkti, kur gyventi. Kitaip tariant, negali išvykti į pigesnę provinciją.
Mokama už nereikalingą nuomą
Su kylančiais iššūkiais susipažinę jau daugelis Vokietijos miestų, visų pirma – sostinė Berlynas. Čia įkurdintų pabėgėlių daug – miesto valdžia tvirtina, kad laisvų vietų nėra, ir teigia, jog Berlyne šiuo metu gyvena apie 25,7 tūkst. pabėgėlių.
Gyvena įvairiai – dalydamiesi būstą (19186), priėmimo centruose (2096), skubiai įrengtose prieglaudose (3990).
Berlyne pastatai, jei juose atsiranda vietos, netrukus „įdarbinami“. Buvę kariniai „barakai“, kuriuose anksčiau gyveno 1,4 tūkst. pabėgėlių, buvo paversti Vokietijos federalinės policijos taktinio dalinio būstine, o atvykėliai buvo priversti išsikraustyti.
Panašių atvejų yra ir daugiau, o buvusios „Tetra Pak“ gamyklos pastato Šiaurės Berlyne atvejis vertinamas ypač prieštaringai. Miestas išsinuomojo pastatą, kad jame prireikus galėtų apgyvendinti iki 1,1 tūkst. pabėgėlių.
Bet nors Berlynas jau dvejus metus moka 160 tūkst. eurų per mėnesį už 35 tūkst. kv. metrų, ten iki šiol niekada negyveno nė vienas pabėgėlis.
Netrukus paaiškėjo, kad gamyklos pastate yra didelių problemų su vandentiekiu, todėl jame gyventi kone neįmanoma. Dabar politikai ginčijasi, ką kaltinti dėl to, kad iššvaistyta beveik 6 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės.
