Paryžiaus susitarimą pasirašė jau per 100 valstybių, kurios yra atsakingos už 70 proc. visų atmosferoje paskleidžiamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šis pirmasis universalus klimato paktas įsigaliojo lapkričio pradžioje.
Australijai teko atidėti susitarimo pasirašymą dėl šalyje liepą vykusių rinkimų. Ketvirtadienį šis sprendimas buvo paskelbtas prieš šalies užsienio reikalų ir aplinkos apsaugos ministrams išvykstant į Jungtinių Tautų klimato konferenciją Marakeše.
„Susitarimo ratifikacija patvirtina ambicingą ir atsakingą Australijos tikslą iki 2030 metų sumažinti emisijas 26–28 proc., palyginus su 2005 metų lygiu“, – sakė premjeras Malcolmas Turnbullas bendrame pranešime su dviem ministrais.
„Esame pakeliui įvykdyti ir, aišku, viršyti mūsų 2020 metų tikslus. Taip pat esame pasiryžę pasiekti savo 2030 metų tikslus pagal šį susitarimą“, – sakė jis.
Australija turi gana mažai (24 mln.) gyventojų, bet sudegina itin daug akmens anglių energijai išgauti ir yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje. Šalis pirmauja pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Paklaustas, ar Kanbera pasektų Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, šioms pasitraukus iš sutarties, premjeras pabrėžė Australijos įsipareigojimus „lemtingam“ susitarimui.
„Ratifikavome susitarimą. Jei šalis nuspręstų iš jo pasitraukti, procedūra truktų ketverius metus“, – sakė jis žurnalistams.
„Be to, tai yra pasaulinis susitarimas. Kai Australija prisiima įsipareigojimų pagal pasaulinį susitarimą, mes jų laikomės – ir būtent tai dabar darome“, – pridūrė premjeras.
Aplinkosaugos grupės pasveikino šį sprendimą, bet nurodė, kad Australija turėtų daryti daugiau.
„Neįmanoma, kad Australija toliau rems naujus iškastinio kuro projektus ir tuo pačiu laikysis ką tik prisiimtų įsipareigojimų“, – sakoma „Greenpeace Australia Pacific“ klimato ir energijos aktyvistės Shani Tager pranešime.
„Būdama didžiausia pasaulyje anglių, paties pavojingiausio pasaulyje iškastinio kuro, eksportuotoja, Australija, norėdama įgyvendinti savo pažadą, pirmiausia turėtų uždrausti naujas anglių kasyklas“, – teigė ji.
Klimato kaitos mokslinių tyrimų nepripažįstantis D.Trumpas, kuris neslepia to, kad nekreipia dėmesio į JT, anksčiau šiemet pažadėjo pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties. Kita vertus, dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama yra uolus šio pakto šalininkas.
JAV pasaulyje yra antra pagal dydį valstybė, išmetanti daugiausiai šiltnamio efekto dujų. Pirmąją vietą užima Kinija, kuri atsakinga už 13 proc. pasaulio emisijų.
Prancūzijos aplinkos apsaugos ministrė ir kadenciją baigianti JT klimato forumo vadovė Segolene Royal trečiadienį pareiškė, kad D.Trumpas „negali užkirsti kelio pakto įgyvendinimui“.
„Priešingai negu jis tvirtina, jis negali atšaukti Paryžiaus susitarimo“, –Prancūzijos radijui RTL sakė ji.
