Per pratybas „Steadfast Defender 21“ („Tvirtas gynėjas 21“) siekiama imituoti 30 valstybių karinės organizacijos atsaką į bet kurios iš narių užpuolimą. Bus išbandyti NATO gebėjimai dislokuoti karius iš Amerikos ir palaikyti tiekimą.
Pastaraisiais metais JAV ir jų sąjungininkės dislokavo karių ir įrangos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, siekdamos patikinti šias Rusijos pašonėje esančias nares, kad užpuolimo atveju jų partnerės atskubės į pagalbą.
Rusijos praėjusio mėnesio sprendimas sutelkti tūkstančius savo karių prie Ukrainos sienų sukėlė Aljanso susirūpinimą. Po Rusijos 2014 metais įvykdytos Ukrainos Krymo aneksijos NATO pradėjo vieną didžiausių savo gynybos išlaidų iniciatyvų.
NATO vadai tvirtina, kad karinės pratybos, kuriose dalyvauja apie 9 tūkst. karių iš 20 valstybių, nėra nukreiptos konkrečiai prieš Rusiją, bet pagrindinis dėmesys tenka Juodosios jūros regionui, kur Rusija kaltinama trukdymu laisvam laivų judėjimui.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, jog pratybomis siunčiama svarbi žinia bet kuriam potencialiam priešininkui: kad „NATO yra pasirengusi“.
„NATO yra čia ginti visų mūsų sąjungininkių, o šios pratybos siunčia žinią apie mūsų sugebėjimą transportuoti per Atlantą, per Europą daug karių ir įrangos, ir, taip pat, pademonstruoti jūrinę galią“, – naujienų agentūrai AP sakė J. Stoltenbergas britų lėktuvnešyje prie Portugalijos krantų.
Šis lėktuvnešis, „HMS Queen Elizabeth“, yra britų karinio jūrų laivyno pasididžiavimas ir išplaukė pirmą kartą. Jame yra 18 naikintuvų F-35 – tai pirmas kartas, kai kuriame nors lėktuvnešyje dislokuota tiek daug 5-osios kartos lėktuvų.
„HMS Queen Elizabeth“, kuris išplaukė 6–7 mėnesiams ir vėliau plauks pro Indiją, Pietryčių Aziją į Filipinų jūrą, dalyvavimu iš dalies siekiama atkurti po išstojimo iš Europos Sąjungos nukentėjusį Jungtinės Karalystės, kaip pasaulinės galybės, įvaizdį.
Su aukštųjų technologijų amerikiečių naikintuvais ir kitų NATO šalių karo laivais šio lėktuvnešio smogiamoji grupė taip pat yra svarbus vienybės simbolis, didžiausiai pasaulyje saugumo organizacijai bandant atsigauti po ketverių neramių JAV eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos metų.
J. Stoltenbergas birželio 14 dieną vadovaus NATO viršūnių susitikimui Briuselyje, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui ir jo kolegoms labai norint pradėti naują transatlantinio bendradarbiavimo erą. Šiuo metu Aljanso kariai traukiasi iš savo ilgiausios misijos Afganistane, o įtampa dėl Rusijos ir – vis labiau – Kinijos auga.
„Steadfast Defender 21“ susieja dvi naujas NATO vadavietes – vieną Norfolke Virdžinijoje ir kitą Ulme Vokietijoje. Pirmosios pratybų dalies metu dėmesys, be kitų dalykų, bus skiriamas vandenyno dugnu einančių kabelių, kuriais tarp JAV ir Europos keliauja daugybė komercinių ir komunikacijos duomenų, apsaugai.
NATO sako, kad Rusija žymi žemėlapiuose šių kabelių trasas ir gali turėti piktavališkų ketinimų.
„Mes visi nusiraminome ir pradėjome galvoti, kad Atlantas yra malonus regionas, kur nevyksta nieko bloga ir kad galime juo naudotis tiesiog kaip nemokamu greitkeliu“, – sakė jungtinių pajėgų vadavietės Norfolke vadas JAV karinio jūrų laivyno viceadmirolas Andrew Lewisas.
„Yra šalių, žyminčių šiuos kabelius žemėlapiuose. Galbūt jie daro dar kažką bloga. Turime apie tai žinoti ir į tai reaguoti“, – žurnalistams sakė jis.
NATO nurodo, kad jos politika Rusijos atžvilgiu remiasi į du stulpus: stiprų karinį atgrasymą ir dialogą. Tačiau aukšto lygio susitikimai tarp abiejų istorinių priešininkių vyksta retai, o Europos pareigūnai tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tampa vis autoritariškesnis ir vis labiau atsiriboja nuo Vakarų.
„Esame pasirengę susėsti su Rusija, nes manome, kad svarbu kalbėtis, ypač sunkiais laikais, – sakė J. Stoltenbergas. – Pagrindinis iššūkis dabar – kad Rusija teigiamai neatsako į mūsų kvietimą ar mūsų iniciatyvą dėl [konsultacinės] NATO ir Rusijos tarybos susitikimo.”
