Įvairių šaltinių teigimu, šiuo metu Irake be pastogės iš viso yra apie 1,5 mln. gyventojų. Tai labiausiai skurstantys ir pažeidžiamiausi šalies piliečiai. Dar maždaug pusė milijono irakiečių, 2008 metais saugumui šalyje sustiprėjus, galėjo grįžti į savo apleistus namus.
Puikus pavyzdys to, su kokiais sunkumais susiduria Irako ir tarptautinės organizacijos, bandančios išspręsti be būsto likusių ir skurstančių šalies gyventojų problemas, yra Imamo Ali pavadinimu žinoma naujakurių gyvenvietė, esanti vos 20 minučių kelio nuo Bagdado centro.
Šioje apleistoje Irako kariuomenės stovyklavietėje glaudžiasi maždaug 455 šeimos – iš viso apie 2 500 žmonių, gyvenančių šalia milžiniškos šiukšlių krūvos, kurioje jie kasdien ieško perdirbamų daiktų, kuriuos galėtų parduoti. Į šią stovyklavietę žmonės suplūdo iš visos šalies. Palikti namus jie buvo priversti dėl įvairių priežasčių. Kai kurie iš jų tai padarė prieš daug metų.
Pabėgimas
Šioje apleistoje Irako kariuomenės stovyklavietėje glaudžiasi maždaug 455 šeimos – iš viso apie 2 500 žmonių, gyvenančių šalia milžiniškos šiukšlių krūvos, kurioje jie kasdien ieško perdirbamų daiktų.Trijų mažų vaikų mama Imm Fadhel BBC žurnalistui pasakojo, kad ją iš namų Kirkuke išvijo ginkluoti kurdai, kai 2003 metais buvo nuvertas S.Husseinas. Šiizmą išpažįstanti moters šeima Kirkuke įsikūrė 1980 metais. Tai buvo valdžios vykdytos arabizacijos politikos dalis, kai iš naftos turtingos šalies provincijos išvaryta daugybė kurdų ir turkmėnų.
Imamo Ali stovyklavietėje apsistojo ir šeimos, bėgusios nuo teroristų tinklo „al Qaeda“ ir kitų karinių grupuočių smurto. „Mūsų namai buvo sugriauti, mes į juos nebegrįšime, – pasakojo Husseinas Mohammadas, iš Bagdado pietuose esančios Doros pabėgęs 2006 metais, per patį grupuočių pjautynių įkarštį. – Čia neturime darbo. Vienintelis galimas – tai daiktų ieškojimas šiukšlyne. Mes norime tik mažo sklypelio žemės, kurią galėtume vadinti savo.“
Tačiau ne visi Imamo Ali stovyklavietėje atsidūrė bėgdami nuo smurto. Samila Jabbar BBC žurnalistą palydėjo į tamsią lūšnelę, kurią ji ir jos vyras pasistatė iš alavo ir purvo. Tai jų ir jų trijų vaikų namai. Mažiausias šeimos narys, savaitės berniukas, šioje pašiūrėje gulėjo suvystytas po didžiule krūva antklodžių.
Irake žiemos yra siaubingai šaltos, tačiau Samilos šeimos būste nėra nei elektros, nei šildytuvo. Nors šalta, musės iš netoliese esančio šiukšlyno nuolat aplimpa vaikus, nutūpdamos ant jų viedelių.
Samila ir jos šeima į šią stovyklą atsikraustė visai neseniai. Bėgti iš savo namų šeimą privertė sausra, neleidusi ūkininkauti. Kaip ir daugelis stovyklavietėje gyvenančių žmonių, Samila su vyru dabar užsidirba pardavinėdami skardines ir kitus daiktus, kuriuos pavyksta surinkti šiukšlyne, bei augindami avis ir ožkas.
Arabų tautos riteris
Vienaip ar kitaip, didžioji dalis aplinkybių, dėl kurių žmonės atsidūrė Imamo Ali stovyklavietėje, susijusi su S.Husseino valdymu ir po jo nuvertimo atsiradusiu chaosu. Ironiška, ant vienos iš apleistų kareivinių sienų išliko užrašytas senas šūkis: „Saddamas Husseinas, arabų tautų riteris.“
Jungtinių Tautų (JT) pabėgelių agentūra (UNHCR) daugelį šių šeimų aprūpino tualetais ir vandens bakais bei kartais dalija joms įvairių kitų daiktų. Tačiau agentūra suvokia, kad tai nėra tikrasis problemos sprendimas.
„Viskas, ką mes čia darome, yra laikina, tačiau tikimės šioms šeimoms rasti ilgalaikį sprendimą. Visgi vien Bagdade tokių stovyklaviečių kaip ši yra dar apie 90. Situacija nėra lengva“, – BBC sakė Nawras Wardieh, kuruojantis UNHCR pastangas šiame regione.
Viltys dėl ateities
Iš viso, pasak UNHCR, Irake šiuo metu yra 351 stovyklavietė, kuriose gyvena per 400 tūkst. žmonių. „Kai tautą ištinka šokas, pirmiausiai nukenčia skurstantieji, dažnai neturintys kitos išeities, kaip tik persikelti į tokias benamių stovyklavietes. Būtent tai mes dabar ir matome, – teigė Danielis Endresas, Irako atstovas JT. – Šiuo metu susiduriame su itin sudėtingais dalykais. Turime pasirūpinti žemės paskyrimu, namų ir infrastruktūros pastatymu. Tai, akivaizdu, nėra kažkas, ką galima padaryti per kelis mėnesius. Problema ta, kad Irake trūksta apie 1,5 mln. gyvenamųjų namų.“
Savo namus palikusių, o vėliau į juos grįžusių žmonių skaičius Irake praėjusiais metais nukrito iki maždaug 100 tūkst. Dvejus metus prieš tai šis skaičius buvo daug didesnis. Dėl vangesnio žmonių sugrįžimo namo kaltinamas šalyje vyraujantis politinis neužtikrintumas. Tačiau labai daug vilčių dedama į naująją Irako valdžią – viliamasi, kad jai pavyks stabilizuoti situaciją.
„Nauji metai atneša daug galimybių ir aš manau, kad skaičiai gerokai pasikeis, jei viskas klostysis taip, kaip dabar“, – sakė D.Endresas. Irako valdžia taip pat tikisi pasiekti didelį progresą šiais metais, spręsdama šį klausimą.
„Turime planų ateinantiems ketveriems metams, tačiau siekiame greitai rasti sprendimų dar šiais metais, kurie būtų pirmasis ilgalaikės programos žingsnis“, – teigė valdžios atstovas Asgharas al Musawis.
Irako valdžia šalies pietuose pradėjo statyti būstus ir planuoja šią programą išplėsti visoje šalyje. Visgi jos biudžetas yra suspaustas ir ji turi bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kad pasiektų tikrą progresą.
Stovyklose, kaip Imamo Ali, sunku įsivaizduoti, kokie galėtų būti sprendimai, kurie suteiktų šimtams čia gyvenančių vaikų vilčių sulaukti geresnių laikų. Vos ketvirtadalis iš jų lanko mokyklą. Interneto pasaulis yra labai toli nuo čia.
Kai BBC žurnalistas Salimos Jabbar pasiteiravo, kokios ateities tikisi vaikams, moteris atsakė: „Kad jie užaugtų.“
