Visai neseniai Turkijos universitetuose pirmą sykį buvo panaikintas oficialus draudimas moterims nešioti galvos skaras. Šis draudimas pasibaigė, kai valdžia rugsėjį išplatino pareiškimą, kuriame pažymėjo ketinanti palaikyti visas studentes, kurios bus pašalintos iš universiteto ar kokia nors kita forma nubaustos už tai, kad savo plaukus slėpė po skarele.
Musulmoniškas galvos apdangalas Turkijoje tapo nesantaikos simboliu, užkirtusiu kelią daugybei moterų gauti darbą ir išsilavinimą. Būtent dėl galvos skarelių prieš porą metų vos nežlugo Turkijos valdžia.
Dabar Yasemina jau gali lankyti architektūros paskaitas Yildiz technikos universitete ne užsidėjusi didžiulę kepurę ar peruką, kad paslėptų savo plaukus, bet galvą apsijuosusi skara. „Jaučiuosi laiminga, kad pakeliui į universitetą man nebereikia stabtelti mečetėje ir pasikeisti galvos skaros į peruką“, – BBC pasakojo mergina.
Priežastis, kodėl mes nenorime, kad, pavyzdžiui, teisėja nešiotų galvos apdangalą, yra ta, kad jis yra religijos simbolis. Tuo tarpu valstybė turėtų būti nešališka rasės, religijos ir visų kitų dalykų atžvilgiu.Šiuo metu tikslus draudimo nešioti galvos apdangalą statutas yra visiškoje sumaištyje. Turkijoje nėra jokio įstatymo, draudžiančio moterims nešioti galvos skareles. Be to, šio draudimo šaknys siejamos ne su šiuolaikinės Turkijos įkūrėju Mustafa Kemaliu Ataturku, nors jis ir ragino moteris neslėpti savo plaukų. Galvos apdangalų nešiojimo universitetuose ir valstybės tarnyboje dirbančioms moterims draudimas susijęs su taisyklėmis, pasirodžiusiomis 1980 metais, po paskutinio karinio perversmo Turkijoje.
Po to, kai kairiųjų grupės šioje šalyje buvo stipriai užslopintos, islamiškos partijos įgijo didžiulį Turkijos elektorato pasitikėjimą. Tai iššaukė griežtą pasaulietinės šalies kariuomenės reakciją. Tačiau draudimo universite nešioti galvos apdangalus laikytis pradėta tik po to, kai 1998 metais kariuomenė nuvertė islamiškai partijai atstovavusį premjerą.
Moterims pradėta drausti nešioti hidžabus, tapusius politinio islamo simboliu. Nuo 1980 metų šį galvos apdangalą ėmė nešioti vis daugiau išsilavinusių ir miestuose gyvenančių moterų, tačiau su šiuo reiškiniu bandyta kovoti visais įmanomais būdai. Antai moterys į kariuomenės pastatus galėdavo patekti tik tada, jei išsisegdavo sagutį, prilaikantį hidžabą.
2007 metais dėl to, kad atsisakė išsiimti savo sagutį, premjero Tayyipo Erdogano žmonai Emine Erdogan neleista įeiti į kariuomenės ligoninę. T.Erdoganas dar 2008 metais siekė panaikinti draudimą universitetuose nešioti galvos apdangalus, inicijuodamas konstitucinę pataisą, garantuojančią teisę į išsilavinimą. Šią pataisą šalies parlamentas palaimino, tačiau atmetė Konstitucinis Teismas.
Tačiau šiais metais valdžiai slapta pavyko panaikinti minėtą draudimą. Prie to prisidėjo rugsėjį įvykęs konstitucinis referendumas ir nuolaidesni biurokratai. Po referendumo Konstitucinis Teismas pamažu restruktūrizuojamas, taigi turi mažiau galimybių nei seniau taip drąsiai pasipriešinti valdžios sprendimams.
Religijos simbolis
Pagrindinė Turkijos opozicinė partija, pasaulietinė CHP, kadais buvusi aktyvi minėto draudimo rėmėja, norėjo derėtis dėl šio draudimo panaikinimo su valdžia, tačiau šios galimybės negavo. Partija siekė, kad draudimas būtų išlaikytas valstybės tarnautojoms. „Priežastis, kodėl mes nenorime, kad, pavyzdžiui, teisėja nešiotų galvos apdangalą, yra ta, kad jis yra religijos simbolis. Tuo tarpu valstybė turėtų būti nešališka rasės, religijos ir visų kitų dalykų atžvilgiu“, – teigė Hursit Gunes, partijos lyderio pavaduotojas.
Yra akademikų, pasibaisėjusių tuo, kad į universitetus sugrįš galvos apdangalai. „Universitetai turėtų būti ta vieta, kur mokslas ir mokslinės idėjos gali būti laisvai diskutuojamos, – teigia Yildiz technikos universiteto biologijos profesorius Nezhunas Gorenas. – Religija negali būti diskutuojama. Tu ją arba priimi, arba atmeti“.
Nepavydėtina padėtis
Panašu, kad pasipriešinimą galvos apdangalams tarp daugelio pasaulietinių turkų skatina gilesnės priežastis. Tai, greičiausiai, tikėjimas, kad griežtas islamo laikymasis, kurį simbolizuoja galvos apdangalo nešiojimas, galiausiai pakeis Turkijos visuomenės modernizaciją. Tačiau skareles nešiojančios moterys atkreipia dėmesį, kad šiuo metu būtent jos yra nepavydėtinoje padėtyje.
Fatma Benli yra patyrusi teisininkė, kuri specializuojasi moterų gynime. Tačiau tai, kad ji savo plaukus slepia po galvos skarele, neleidžia jai pasirodyti teisme. Tam, kad galėtų ginti savo klientes, ji turi į teismą ateiti visiškai neslėpdama savo plaukų.
„Pastaruosius 12 metų dirbdama teisinį darbą praleidau daugybę valandų, gilindamasi į šią sritį. Turiu puikių tarptautinės teisės įgūdžių, taigi lyg ir turėčiau gauti gerą atlyginimą. Vis dėlto tam, kad galėčiau išlaikyti savo ofisą, turiu priklausyti nuo finansinės pagalbos, kurią man teikia tėvai“, – BBC sakė moteris.
Bilkent universiteto sociologė Dilek Cindoglu, nenešiojanti galvos apdangalo, atliko tyrimą, atskleidusį, kad suvaržymai moterims valstybės tarnyboje persikėlė ir į privatų sektorių. „Kai moterys yra įdarbinamos, jos pradedamos diskriminuoti karjeros, atlyginimo ir pan. dalykų atžvilgiu“, – tvirtino D.Cindoglu.
Moters pasiteiravus, ar ji supranta, ko taip bijo pasauliečiai turkai, ji sakė: „Bandau, tačiau negalėčiau pasakyti, kad visiškai juos suprantu“.
Pasak jos, būtent ji yra ta, kuriai buvo įskiepyta baimė, nes dešimt metų ji negalėjo eiti į mokyklą plaukus paslėpusi po skara.