Draustinyje taip pat gyvena reta, nykstanti smėlinių žiurkių rūšis, Juodosios jūros delfinai, auga retos gėlės, gyvuoja nesuskaičiuojama daugybė moliuskų bei įvairiausios žuvys. Pastarosiomis savaitėmis čia apsistojo ir įsiveržusi kariuomenė.
„Šiandien rezervato teritorija yra okupuota Rusijos kariuomenės, – praėjusį mėnesį elektroniniame laiške rašė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių viceministras Oleksandras Krasnoluckis. – Šiuo metu informacijos apie nuostolius aplinkai neturime.“
Tačiau karinė veikla šiame regione sukėlė tokius didelius gaisrus, kad jie matomi iš kosmoso, todėl susirūpinta, kad bus sunaikintos retų paukščių veisimosi buveinės.
„Matome, kas vyksta Ukrainoje, – pasakojo Thoras Hansonas, nepriklausomas gamtosaugos biologas ir karų poveikio gamtai ekspertas. – Ir mes šokiruoti, išsigandę ne tik dėl pavojaus žmonėms, bet ir dėl to, kas ten vyksta su aplinka.“
Vasarį Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, pasaulio dėmesys buvo sutelktas į smarkiai apšaudomus šalies miestus. Tačiau Ukrainoje, esančioje pereinamojoje ekologinėje zonoje, taip pat yra gyvybingų šlapynių bei miškų, gausu ir žmogaus nepaliestų stepių.
Rusijos kariai jau įžengė į daugiau nei trečdalį saugomų šalies gamtos teritorijų arba vykdė ten karines operacijas. Pasak O.Krasnoluckio: „Tų vietovių ekosistemos ir rūšys atsidūrė pavojuje“.
Ataskaitos iš Ukrainos ir ankstesnių ginkluotų konfliktų tyrimai rodo, kad ekologinis konflikto poveikis gali būti didžiulis. Karai naikina buveines, naikina laukinę gamtą, teršia aplinką ir visiškai pertvarko ekosistemas, o pasekmės išlieka keletą dešimtmečių.
