Naujausias skaičius yra daug didesnis, palyginus su padėtimi prieš ketverius metus – seniai Rusijoje veikiantis pilietinės visuomenės judėjimas „Memorial“ nurodo, kad 2015 metų vasarį šalyje buvo 46 politiniai kaliniai.
Ataskaita, parengta vadovaujant Vašingtone įsikūrusiai žmogaus teisių bylose besispecializuojančiai advokatų kontorai „Perseus Strategies“, išvardyti 236 asmenys, tyrėjų pripažinti politiniais kaliniais. Vis dėlto dokumente sakoma, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra „daug didesnis“, nes į sąrašą neįtrauktos bylos, kurios nebuvo kruopščiai išanalizuotos.
Studijoje sakoma, kad Rusija sugebėdavo įkalinti valdžios oponentus, remdamasi įstatymais, numatančius „itin miglotai“ apibrėžtus suvaržymus, pavyzdžiui, nukreiptus prieš chuliganizmą arba draudžiančius įžeisti tikinčiųjų jausmus.
Buvęs Kanados teisingumo ministras Irwinas Cotleris (Ervinas Kotleris), dabar vadovaujantis vienai iš studiją užsakiusių organizacijų – Raoulio Wallenbergo (Raulio Valenbergo) žmogaus teisių centro – sakė, kad Rusijoje buvo „kriminalizuotas kasdienis gyvenimas“, o pilietinės visuomenės lyderių veiklą stengiamasi slopinti įstatymu, draudžiančiu „nepageidaujamas organizacijas“.
„Šiuo metu visiems, pripažintiems – bendrąja prasme – režimo oponentais, gali būti pareikšti išgalvoti kaltinimai“, – sakė jis.
Rusijos valdžia yra nusitaikiusi ne vien į politinę opoziciją, bet ir religinių bei etninių mažumų lyderius, homoseksualių asmenų teisių šalininkus, žurnalistus ir ypač į ukrainiečių aktyvistus – po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, sakoma studijoje.
I.Cotleris dėl šio nepaklusnumo slopinimo Rusijoje ir kitose didėjančio autoritarizmo keliu žengiančiose valstybėse kaltina „nebaudžiamumo“ pojūtį, nes tarptautinė bendruomenė nesiima prieš jas pakankamai veiksmingų priemonių.
„Šiam scenarijus iš dalies leido vystytis tuo pačiu metu stebėtas demokratijų bendrijos atsitraukimas“, – sakė jis.
Išplėsti Magnitskio įstatymą
Sovietinės sistemos vykdytas oponentų kalinimas baigėsi subyrėjus Sovietų Sąjungai, kai tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paleido paskutiniuosius politinius kalinius.
Naujojoje ataskaitoje kaip seniausiai už grotų laikomas Rusijos politinis kalinys įvardijamas Aleksejus Pičiuginas – dabar jau išardytos naftos milžinės „Jukos“ apsaugos vadovas, suimtas 2003 metais.
A.Pičiuginas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; jis buvo nuteistas pagal daugelį kaltinimų, tarp jų – dėl nužudymo. Tačiau jo šalininkai teigia, kad šie kaltinimai buvo išgalvoti ir nukreipti prieš „Jukos“ buvusį vadovą Michailą Chodorkovskį, šiuo metu gyvenantį užsienyje ir tapusį vienu iškiliausių V.Putino kritikų.
A.Pičiugino 80-metė motina Ala Nikolajevna Pičiugina sakė, kad jos sūnus skundžiasi stipriais pečių ir sąnarių skausmais, taip pat kenčia dėl išsiplėtusių kojų venų.
„Viena iš priežasčių – kad jis buvo 16 metų laikomas mažytėje kameroje, nematydamas saulės“, - moteris telefonu sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jie jį laiko, nes nori, kad jis melagingai liudytų prieš Chodorkovskį. Aleksejus atsisako tai daryti, todėl jie jį laiko“, – pridūrė motina.
Jie jį laiko, nes nori, kad jis melagingai liudytų prieš Chodorkovskį. Aleksejus atsisako tai daryti, todėl jie jį laiko, – pridūrė motina.
A.Pičiugina sakė, kad jai su sūnumi leidžiama pasimatyti tik dukart per metus – po keturias valandas, kai jiedu būna atskirti stiklo. Motina apgailestavo, kad V. Putinas atsisakė suteikti jos sūnui malonę.
„Manau, tik tarptautinis spaudimas galėtų pagelbėti. Nežinau, kas dar galėtų“, – sakė ji.
Studijoje rekomenduojama dar labiau išplėsti vadinamąjį Magnitskio įstatymą, priimtą Jungtinių Valstijų 2012 metais.
Šis teisės aktas, pavadintas Rusijos kalėjime mirusio su korupcija kovojusio sąskaitininko Sergejaus Magnitskio vardu, yra nukreiptas prieš užsienio pareigūnus, pripažintus atsakingais už žudymus be teismo arba kankinimus. Tokiems asmenims draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas ir įšaldomas jų turtas šioje šalyje.
Ataskaitoje sakoma, kad V.Putino „stipri ir emocinga reakcija“ į šį įstatymą rodo, kad jis daro didelį poveikį Kremliui.
Studijos autoriai taip pat ragina pasaulio lyderius labiau stengtis atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
Maskva anksčiau teisino savo žmogaus teisių politiką, sakydama, kad jos teisinės sampratos yra kitokios negu Vakarų šalių. Rusija taip pat kaltino Jungtines Valstijas, kad šios irgi laiko politinių kalinių.
