„The Guardian“ panaudojo duomenis iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų šaltinių. Nustatyta, kad iš 6,13 mln. į 27 Bendrijos nares pristatytų vakcinos dozių dar nesunaudota net 4,84 mln. – kitaip tariant, vidutiniškai vos viena iš penkių.
Manoma, kad svarbiu faktoriumi šiuo atveju tapo Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Italijos institucijų rekomendacijos skirti „AstraZeneca“ vakciną tik jaunesniems nei 65 metų asmenims.
Bet ne tiek dėl to, kad abejojama vakcinos veiksmingumu, bet todėl, kad šalys nesugeba greitai modifikuoti parengtų vakcinavimo strategijų ir perleisti dozes jaunesniems žmonėms.
Kita vertus, A.Merkel interviu Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine“ pripažino, kad „AstraZeneca“ vakciną taip pat atmeta žmonės, susirūpinę dėl jos saugumo ir veiksmingumo – tokias nuomones paskatino neigiamos informacijos apie produktą lavina.
„Šiuo metu „AstraZeneca“ vakcina susiduria su jos priėmimo problema, – teigė A.Merkel. – Ši vakcina patikima, efektyvi ir saugi, ją patvirtino Europos vaistų agentūra, ji Vokietijoje rekomenduojama žmonėms iki 65 metų.
Visi pareigūnai mums teigia, kad šia vakcina galima pasitikėti. Kol vakcinų trūksta, negalima rinktis, kokia vakcina skiepytis.“
Paklausta, ar ji savanoriškai leistųsi paskiepijama „AstraZeneca“ vakcina, Vokietijos kanclerė diplomatiškai atsakė: „Man yra 66-eri ir aš nepriklausau rekomenduojamai amžiaus grupei.“
Belgija gavo 201,6 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, bet panaudojo tik 9832 (4 proc.). Bulgarija panaudojo vos 1,73 proc. dozių, Vokietija – 13 proc, Italija – 19 proc.
Kiek vėliau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuriam yra 43-eji, pareiškė, kad tikrai neatsisakys „AstraZeneca“ vakcinos, jei ji jam pasiūlyta atėjus eilei.
„Vertinant naujausias mokslines studijas, šios vakcinos veiksmingumas įrodytas. Mano eilė ateis, bet aš dar turiu laiko. Jei man pasiūlys šią vakciną, žinoma, aš jos neatsisakysiu“, – sakė E.Macronas.
Tiesa, sausį būtent Prancūzijos prezidentas prisidėjo prie abejonių „AstraZeneca“ vakcina, kai anksčiau nei bet kokie mokslininkai pareiškė, esą ji „kvazi-neefektyvi“ 65 metų ir vyresniems žmonėms.
Kol kas skaičiai įspūdingai prasti. Antai Belgija gavo 201,6 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, bet panaudojo tik 9832 (4 proc.). Bulgarija panaudojo vos 1,73 proc. dozių, Vokietija – 13 proc, Italija – 19 proc.
„Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozės sandėliuose ir šaldikliuose, atvirkščiai, ilgai neužsibūna. Belgai panaudojo 81 proc. jos dozių, italai – 80 proc., vokiečiai – 82 proc.
Prancūzija duomenų apie „AstraZeneca“ panaudojimą nepateikia, bet tinklalapyje Covidtracker.fr skelbiama, kad panaudota vos 11 proc. dozių.
Profesorius Alainas Fischeris, prižiūrintis vakcinavimo procesą Prancūzijoje ir vadinamas „Mesjė Vakcina“, ketvirtadienį teigė, kad apie „AstraZeneca“ vakciną „nepateisinamai blogai rašoma“.
Eksperto teigimu, naujausi duomenys liudija, kad ši vakcina ne mažiau efektyvi nei „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos: „Ji visiškai saugi. Ši vakcina labai gera ir ja turėtų skiepytis visi, kuriems ji pasiūloma, be jokių dvejonių.“
„Deja, problema yra. Sunkiai dirbame, kad įtikintume žmones priimti šią vakciną ir vėl užaugintume pasitikėjimą ja. Tai yra ir psichologinė problema, tad prireiks laiko“, – pareiškė ir Vokietijos komisijos, kuri rekomendavo neskiepyti „AstraZeneca“ vakcina senjorų, vadovas profesorius Thomas Mertensas.
Paklaustas, ar jo komisijos rekomendacija negalėjo prisidėti prie nepasitikėjimo vakcina, Th.Mertensas pripažino: „Tai galėjo tapti problemos dalimi, nors mes visada sakėme, kad mūsų rekomendacija niekaip nesusijusi su vakcinos saugumu. Niekada nesakėme, kad vakcina nesaugi.“
„Mes sakėme, kad trūksta tyrimų dėl vakcinos efektyvumo senjorų grupėje. Vis dėlto svarbiausia problema tapo pasklidę pranešimai, esą vakcinos veiksmingumas daug mažesnis nei mRNA vakcinų“, – pridūrė profesorius.
Drew universiteto (JAV) virusologė Brianne Barker neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad medicinos sistemoms labiausiai rūpi ne lengvi ligos simptomai, o tokia liga, dėl kurios pacientą tenka guldyti į ligoninę arba paciento mirtis.
Visos vakcinos – ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „Johnson&Johnson“, ir „AstraZeneca“ buvo 100 proc. efektyvios apsaugant pacientus nuo sunkios ligos.
Tad, greta nominalaus efektyvumo rodiklio, vertinančio simptomų pasireiškimą, skaičiuojant vakcinos veiksmingumą nustatomas ir apsaugos nuo sunkių atvejų rodiklis.
Jis rodo, kaip patikimai žmonės apsaugoti nuo tokių būklių, kurios smarkiai paveikia jų širdies ar kvėpavimo sistemą, sukelia būtinybę skirti papildomą deguonį, gydyti pacientą intensyvios palatos skyriuje, sukelia kvėpavimo nepakankamumą ar mirtį.
Ir pagal šį kriterijų visos vakcinos – ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „Johnson&Johnson“, ir „AstraZeneca“ buvo 100 proc. efektyvios apsaugant pacientus nuo sunkios ligos jau praėjus 6 savaitėms po pirmosios dozės („Moderna“ atveju), po 7 savaičių („Pfizer/BioNTech“ ir „Johnson&Johnson“ atveju).
„AstraZeneca“ atveju 100 proc. apsaugos nuo sunkių atvejų ir hospitalizacijos lygis pasiekiamas po trijų savaičių nuo pirmo skiepo dozės.