Tyrimas atskleidė, kaip Čekija pelnosi iš Rusijos naftos sankcijų spragos

Čekija, viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių, leido naftos perdirbimo gamykloms uždirbti daugiau nei milijardą eurų perteklinio pelno perkant rusiškus degalus su nuolaida, nors jau seniai buvo galima rinktis alternatyvas, rodo nauji tyrimai, su kuriais susipažino leidinys „Politico“.
Kremlius
Kremlius / Shutterstock nuotr.

Išvados pateiktos pirmadienį paskelbtoje Demokratijos studijų centro ir Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro analitikų ataskaitoje. Jie nustatė, kad „Čekija Rusijos naftai ir dujoms išleido daugiau nei 7 mlrd. eurų – daugiau nei penkis kartus daugiau nei 1,29 mlrd. eurų, kuriuos ji skyrė Ukrainai“.

Šis susitarimas buvo labai naudingas vienai įmonei – Lenkijos bendrovei „Orlen Unipetrol“. Tyrėjai nustatė, kad jos galimybė ir toliau pirkti rusišką kurą, kuris 2023 m. buvo vidutiniškai 21 proc. pigesnis už alternatyvią azerbaidžanietišką naftą, leido jai gauti dideles pajamas, kurias valstybė savo ruožtu apmokestina.

„Ši strategija padėjo gauti apie 1,2 mlrd. eurų perteklinio pelno“, – rašoma ataskaitoje.

Tokia padėtis įmanoma, nes Europos Sąjunga Čekijai padarė išimtį dėl rusiškos naftos draudimo po to, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą. Šia išimtimi buvo siekiama suteikti Vidurio Europos šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros, pavyzdžiui, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai, papildomo laiko naujiems degalų tiekimo maršrutams surasti.

Tačiau, dviejų analitinių centrų teigimu, Čekijos priklausomybė nuo rusiškos naftos 2023 m. iš tikrųjų padidėjo iki maždaug 60 proc., nepaisant vyriausybės ketinimų palaipsniui nutraukti pirkimą iš Maskvos. Nors nuo to laiko šis rodiklis sumažėjo iki prieš invaziją buvusio 50 proc. lygio, ataskaitoje teigiama, kad rinkoje yra daugiau nei pakankamai laisvų pajėgumų, kad Praha galėtų visiškai atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.

„Čekija galėtų užsitikrinti normalų ne rusiškos žalios naftos tiekimą, pasinaudodama laisvais pajėgumais Transalpino naftotiekyje, kuriuo nafta tiekiama iš Italijos Triesto uosto, naftotiekyje „Adria“, jungiančiame naftotiekį su „Družba“ Slovakijoje, taip pat padidindama rafinuotų produktų importą ir naftos atsargų panaudojimą“, – sakė Demokratijos studijų centro energetikos ir klimato direktorius Martinas Vladimirovas. Pasak jo, šalis jau turi sveikų naftos atsargų ir galėtų stabiliai pereiti nuo Maskvos eksporto.

Vengrija pasinaudojo ta pačia spraga, kad smarkiai padidintų, o ne sumažintų rusiškos naftos importą, o Maskvai palanki ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė atvirai siekė sudaryti naujus energetikos sandorius su Kremliumi. Šios papildomos lėšos padėjo finansuoti Rusijos sėjamą mirtį ir destrukciją Ukrainoje.

Praha, priešingai, buvo viena iš artimiausių Kyjivo sąjungininkių, gabenusi karinę techniką ir humanitarinę paramą, taip pat skyrusi lėšų labai reikalingai amunicijai.

Analizėje teigiama, kad importas tęsiamas todėl, kad rusiška nafta vamzdynais parduodama mažesnėmis kainomis nei alternatyvi, pavyzdžiui, iš Azerbaidžano importuojama nafta. Tai reiškia, kad ją galima perdirbti ir parduoti kaip benziną, dyzeliną ir reaktyvinius degalus, gaunant didesnį pelną.

Helsinkyje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro analitikas Luke‘as Wickendenas teigė, kad „ši išimtis, suteikta Čekijai, Slovakijai ir Vengrijai, buvo numatyta kaip laikina priemonė, tačiau „Orlen“ ir toliau ja naudojasi, kad kiekvieną mėnesį Kremliui būtų pervesta apie 50 mln. eurų naftos mokesčių pajamų“.

„Ne kartą matėme, kad ES sankcijų išimtimis naudojamasi siekiant padidinti Rusijos iškastinio kuro importą ir taip padidinti bendrovių pelną“, – sakė jis.

Čekijos pramonės ir prekybos ministerija tvirtino, kad šalis yra pasiryžusi „kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“. Ministerija pridūrė, kad ji stengiasi padidinti naftotiekio, jungiančio Čekiją su Vokietija, Austrija ir Italija, pajėgumą ir siekia iki kitų metų visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

„Svarbu pažymėti, kad rusišką naftą importuoja privati bendrovė „Orlen Unipetrol“, – teigiama ministerijos komentaruose „Politico“. – Vyriausybė tiesiogiai nekontroliuoja privataus verslo sprendimų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis