Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tyrimas: blogiausiai su pandemija tvarkosi Brazilija, geriausiai – Naujoji Zelandija

Brazilijos atsakas į koronaviruso pandemiją buvo blogiausias pasaulyje, o Naujosios Zelandijos – geriausias, parodė tyrimas, kurio rezultatus ketvirtadienį paskelbė autoritetinga Australijos idėjų kalvė.
Jacinda Ardern
Jacinda Ardern / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Sidnėjuje įsikūręs F.Lowy Tarptautinės politikos institutas tyrimo metu vertino beveik 100 valstybių pagal šešis kriterijus, įskaitant patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių, mirčių skaičių ir testavimo parametrus.

„Paimti kartu, šie rodikliai rodo, gerai ar prastai šalys tvarkėsi su pandemija“, – rašoma nepriklausomo instituto ataskaitoje.

Be Naujosios Zelandijos, kuri sėkmingai suvaldė viruso plitimą uždariusi sienas, taikydama griežtą karantiną ir vykdydama platų testavimą, į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Vietnamas, Taivanas, Tailandas, Kipras, Ruanda, Islandija, Australija, Latvija ir Šri Lanka.

Estija pagal šį indeksą užima 11-ą, o Lietuva – 19-ą vietą.

Sąrašą užbaigia 98 vietoje esanti Brazilija. 97 vieta atiteko Meksikai, 96 – Kolumbijai, 95 – Iranui, 94 – Jungtinėms Valstijoms.

Brazilijoje užregistruota daugiau kaip 218 tūkst. mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų. Pagal aukų skaičių ji užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Abiem daugiausiai gyventojų turinčioms Amerikos šalims beveik visus pastaruosius metus vadovavo nacionalistinių pažiūrų lyderiai, aktyviai menkinę pandeminio koronaviruso pavojingumą, šaipęsi iš kaukių dėvėjimo, pasisakę prieš karantinus ir galiausiai patys užsikrėtę šiuo virusu.

Kinijos, kur pirmiausia atsirado šis užkratas, indekse nėra, nes, anot jo sudarytojų, trūksta viešai prieinamų duomenų apie testavimą.

Pekinas uoliai stengiasi kontroliuoti viešąją nuomonę apie valdžios atsaką į pandemiją, siekdamas parodyti Kinijos autoritarinės sistemos pranašumą prieš demokratijas, daugeliui kurių sunkiai sekasi tvarkytis su krize.

F.Lowy institutas nurodė, kad vertinant atsaką į pandemiją politinių sistemų aspektu, aiškaus nugalėtojo nėra.

„Kai kurios valstybės tvarkėsi su pandemija geriau už kitas, tačiau dauguma šalių visgi lenkė viena kitą tik neveiksmingumo mastais“, – rašoma ataskaitoje.

Mažesnės šalys, turinčios mažiau kaip 10 mln. gyventojų, regis, turėjo tam tikrų pranašumų.

„Iš esmės, šalys su mažesnėmis populiacijomis, darniomis visuomenėmis ir stipriomis institucijomis turi lyginamąjį pranašumą tvarkantis su pasauline krize, tokia kaip pandemija“, – rašoma ataskaitoje.

Nuo 2019 metų gruodžio, kai prasidėjo protrūkis, visame pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius jau perkopė 100 mln., o maždaug 2,2 mln. užsikrėtusiųjų mirė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?