„Mes priėjome išvados, kad Jungtinė Karalystė prisidėjo prie invazijos į Iraką, kai taikios nuginklavimo priemonės dar nebuvo išsemtos. Karo veiksmai tuo metu nebuvo paskutinė priemonė“, – sakė J.Chilcotas.
Britų planai, kaip veikti okupuotame Irake po 2003 metų invazijos buvo „visiškai netinkami“, tęsė jis.
„Nepaisant aiškių perspėjimų, invazijos pasekmės buvo nepakankami įvertintos. Planavimas ir pasiruošimas (veiklai) Irake buvo visiškai netinkami“, – nurodė J.Chilcotas.
Didžioji Britanija 2003 metais prisijungė prie prezidento George'o W.Busho vadovaujamų Jungtinių Valstijų invazijos į Iraką, premjero pareigas einant leiboristų lyderiui Tony Blairui, ir britų kariai toje šalyje buvo iki 2011-ųjų.
Anuomet T.Blairas sprendimą prisijungti prie invazijos į Iraką motyvavo tuo, kad Saddamas Husseinas turi masinio naikinimo ginklų, tačiau jų taip ir nebuvo aptikta. Jis tvirtino, kad sprendimas pašalinti S.Husseiną vis tiek buvo teisingas, nes Irako diktatorius kėlė grėsmę visam regionui.
2002-aisais, likus beveik metams iki invazijos, T.Blairas žadėjo G.W. Bushui būti su juo Irake „kad ir kas“ atsitiktų, primenama trečiadienį pateiktoje ataskaitoje.
„Liepos 28-ąją (2002-aisais), p.Blairas rašė prezidentui Bushui, užtikrindamas, kad jis būsiąs su juo „kad ir kas atsitiktų,“ – sakė J.Chilcotas.
T.Blairas trečiadienį, J.Chilcotui pateikus ataskaitą, smerkiančią tuometinio premjero T.Blairo sprendimus per invaziją į Iraką 2003 metais, vėl tvirtino, kad jis veikęs siekdamas „geriausių Britanijos interesų“.
„Ši ataskaita turėtų palikti ramybėje kaltinimus nesąžiningumu, melu ar apgavyste“, – pažymima T.Blairo tarnybos paskelbtame pareiškime.
„Ar žmonės sutinka, ar nesutinka su mano sprendimu imtis karinių veiksmų prieš Saddamą Husseiną, bet aš tai dariau sąžiningai ir, kaip tada tikėjau, siekdamas geriausių interesų šaliai“, – pažymima pareiškime.
